Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) jau ne vienerius metus skambina pavojaus varpais dėl didėjančio sergamumo pulmonologinėmis ligomis, kartu – ir vis dažnesnio mirštamumo nuo sunkiausių plaučių ligų. Aišku viena – būtina nedelsiant imtis visų įmanomų priemonių, jei iš tiesų norima pavojingų ligų plitimą suvaldyti. Šia linkme dirba ir Lietuvos pulmonologai. Tiesa, jų pastangos ir novatoriškos iniciatyvos nemažai susijusios su valstybės požiūriu, taigi ir finansavimu.
Su sveikatos apsaugos ministre Rimante Šalaševičiūte kalbamės apie tai, kas šiandienos pulmonologijoje aktualiausia, kas kelia didelį nerimą ir verčia imtis neatidėliotinų priemonių, siekiant, kad šalies pulmonologų užsibrėžti tikslai, gerinant plaučių ligų profilaktiką ir kontrolę, būtų įgyvendinami kuo sparčiau ir efektyviau.
Gerbiama ministre, Lietuvoje kone kiekviena terapinė sritis yra pasitvirtinusi prevencines lėtinių ligų programas. Kokia šiandien situacija Lietuvoje vertinant sergančiųjų lėtinėmis plaučių ligomis statistiką? Gal galėtumėte pateikti apibendrinančius rezultatus?
Pirmiausia noriu pabrėžti, jog lėtinių ligų prevencinės programos rengiamos atsižvelgiant į sergamumo ir mirtingumo rodiklius Lietuvoje bei siekiant mažinti pirmalaikį mirštamumą nuo grėsmingiausių lėtinių ligų. Higienos instituto duomenimis, 2013 metais nuo kvėpavimo sistemos ligų mirė 3,5 proc., o konkrečiai nuo lėtinio bronchito ir bronchinės astmos – 1,9 proc. (skaičiuojant nuo visų tais metais mirusių piliečių). Siekiant mažinti sveikatos netolygumus, yra įgyvendinamas Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 metais veiksmų planas. Nacionalinėje vėžio profilaktikos ir kontrolės 2014–2025 metų programoje visapusiškai ir išsamiai aptarta esama vėžio kontrolės situacija bei nustatytos veiklos kryptys kiekvienoje iš sudedamųjų vėžio kontrolės krypčių.
Kelia nerimą grėsmingai plintanti, epidemijos slenkstį siekianti tuberkuliozė, ypač – gydymui atsparios jos formos. Kaip Lietuva šiuo atžvilgiu atrodo ES kontekste? Ar Sveikatos apsaugos ministerija aktyviai įtraukta į šį procesą?
Iš tiesų tuberkuliozė ir šiandien tebėra aktuali šiuolaikinės Lietuvos visuomenės sveikatos ir socialinės sistemos problema. Lietuva priklauso 27 pasaulio šalių, kuriose yra didelis daugeliui vaistų atsparios tuberkuliozės (DAV TB) paplitimas, grupei. 2014 metais DAV TB sudarė 21,1 proc. visų tuberkuliozės atvejų. Sveikatos apsaugos ministerija, atsižvelgdama į Pasaulio sveikatos organizacijos nuostatas, tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės priemonių įgyvendinimui skiria ypač didelį dėmesį. Nuo 1998 metų Lietuvoje buvo įgyvendinama Tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės programa. Siekiant vykdyti tuberkuliozės profilaktiką, informuoti gyventojus apie tuberkuliozės epidemiologinę situaciją ir apsisaugojimo nuo jos būdus, parengti ir išplatinti informaciniai leidiniai visuomenei ir pacientams, reguliariai vykdomi tuberkulioze sergančių ligonių ir jų šeimos narių mokymai. Per pastaruosius metus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių ligoninėse, kuriose teikiamos stacionarinės tuberkuliozės diagnostikos ir gydymo paslaugos pacientams iš visos Lietuvos, įdiegtos greitos šiuolaikinės tuberkuliozės diagnostinės technologijos. Įsisavinus šias technologijas, daug greičiau išaiškinami atvirosios tuberkuliozės atvejai, tuberkuliozės sukėlėjų identifikacija ir atsparumo nustatymas sutrumpėjo nuo 2 mėnesių iki 2 valandų. Šie spartūs diagnostikos metodai padeda sustabdyti infekcinio užkrato plitimą ir apsaugoti visuomenę nuo tuberkuliozės užkrato, gerėja epidemiologinė tuberkuliozės padėtis visoje šalyje.
Plačiau skaitykite „Pulmonologija, imunologija ir alergologija“ Nr. 1, 2015