Ūminis gastritas

Skrandžio uždegimas, medicinos terminologijoje yra vadinamas ūminiu gastritu, yra staiga prasidėjęs, nespecifinis skrandžio sienelės uždegimas. Skrandžio gleivinė paburksta, parausta, gali atsirasti kraujosruvų, žaizdelių, padidėti ar išnykti skrandžio raukšlės. Ši liga gali būti savarankiška, kai uždegimas apsiriboja tik skrandžio sienelėje, arba vienas simptomų, pasireiškiančių dėl kitų virškinimo sistemos organų pažeidimų.

 

Priežastys, galinčios sukelti ūminį gastritą

Ūminis skrandžio uždegimas gali atsirasti dėl keleto priežasčių, vienos svarbesnių yra šios:

  • gausus stiprių alkoholinių gėrimų vartojimas;
  • grubus, sunkiai virškinamas, aštrus maistas;
  • rūkymas, todėl rūkantys žmonės dažniau serga skrandžio uždegimu;
  • bakterijos, patekusios į organizmą su užterštais maisto produktais, ir, be abejo, ant vaisių bei daržovių esančios apsauginės cheminės medžiagos;
  • kai kurie vaistai, dažniausiai – skausmą malšinantys, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, vaistai nuo vėžio ar hormonų preparatai;
  • išgertos stiprios rūgštys ir šarmai;
  • alergija įvairiems maisto produktams (kiaušiniams, pienui, grybams, braškėms ir kt.);
  • skrandžio uždegimas gali išsivystyti ir nesant tiesioginės skrandį veikiančios priežasties: operacija, nudegimai, kepenų arba inkstų ligos, kvėpavimo sutrikimai, galvos traumos ir sužeidimai, kraujo užkrėtimas;
  • įvairios ūminės infekcinės ligos (gripas, plaučių uždegimas ir kt.).

 

Ūminio gastrito sukelti negalavimai

Ligos simptomai ir jų intensyvumas priklauso nuo skrandžio uždegimą sukėlusios priežasties ir kaip greitai toksinai pasišalina iš organizmo. Patekus į skrandį žalingoms medžiagoms, po kelių valandų ar 1–2 parų atsiranda sunkumas, maudžiantis skausmas viršutinėje pilvo dalyje, pagausėja seilių, atsiranda pykinimas, vėmimas, išnyksta apetitas. Išsivėmus labai palengvėja, pasišalinus dirginančiai medžiagai, pagrindiniai ligos simptomai pamažu išnyksta.

Sunkesniais atvejais, kai priežasties taip greitai pašalinti nepavyksta, vėmimas kartojasi. Dažnai vemiant netenkama daug skysčių, todėl atsiranda dehidratacija: išsausėja liežuvis, oda, svaigsta galva, sumažėja arterinis kraujo spaudimas, vargina bendras silpnumas, pablykšta oda.

Jei priežastis yra išgerti stipriai veikiantys šarmai ar rūgštys, paprastai pažeidžiama ne tik skrandžio, bet ir burnos, ryklės bei stemplės gleivinė. Dėl to skauda ryjant, gali būti vemiama su krauju ir gleivėmis. Kūno temperatūra pakyla iki 38° C.

Dažniausiai ūminio skrandžio uždegimo eiga esti nesunki ir per dvi ar keletą parų visi negalavimai išnyksta.

 

Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2015 Nr. 2