Reumatoidinio artrito kompleksinio gydymo ypatumai

Reumatoidinio artrito kompleksinio gydymo ypatumai

Dr. Loreta Adomaitienė, Indrė Apanavičienė

LSMU MA Reumatologijos klinika

 

Reumatoidinis artritas (RA) – nežinomos kilmės lėtinis progresuojantis erozinis autoimuninis sąnarių uždegimas. Progresuodama liga gali sukelti sąnarių destrukciją, pažeisti periartikulinius audinius, širdį, plaučius, akis, gali vystytis vaskulitas, amiloidozė.

Reumatoidinis artritas neišgydomas, tačiau laiku pradėjus gydyti galima pasiekti ligos remisiją. Svarbu kuo anksčiau skirti gydymą ligą modifikuojančiais vaistais, nes taip galima sumažinti ligos simptomus, progresuojantį sąnarių pažeidimą, gyvenimo kokybės blogėjimą, neįgalumą ir sukliudyti ligai progresuoti.

Reumatoidinio artrito gydymo tikslai

Pagrindinis RA gydymo tikslas – pasiekti ligos remisiją pagal Amerikos reumatologų kolegijos (angl. American College of Rheumatology, ACR) ir Europos lygos prieš reumatą (angl. European League Against Rheumatism, EULAR) apibrėžimą (1 lentelė) arba mažą ligos aktyvumą (2 lentelė). Ligos aktyvumas nustatomas pagal ligos aktyvumo indeksą (angl. Disease Activity Score, DAS 28) įvertinus sutinusių ir skausmingų sąnarių skaičių, eritrocitų nusėdimo greitį arba C reaktyvųjį baltymą ir bendrąjį paciento ligos aktyvumą žymint vaizdinės analogijos skalėje (0–100 mm) bei apskaičiuojant pagal formulę.

Šis tikslas turi būti pasiektas per 6 mėnesius, tačiau jeigu per 3 mėnesius pagerėjimo nėra, gydymas turi būti keičiamas.

Reumatoidinio artrito gydymas

Gydant RA, svarbu daugiadisciplinis požiūris. Būtina kuo anksčiau siųsti pacientą specialistų komandai ir sudaryti individualų gydymo planą.

RA gydymas yra kompleksinis: medikamentinis, nemedikamentinis bei esant indikacijų – chirurginis (3 lentelė).

 

Medikamentinis gydymas

Ligą modifikuojantys vaistai (LMV)

Gydymas sergantiems RA parenkamas individualiai. Nustačius RA diagnozę (pagal 2010 m. ACR ir EULAR diagnostikos kriterijus), iš karto turėtų būti pradedamas gydymas ligą modifikuojančiu vaistu (LMV).

Šie vaistai sumažina RA sukeltą uždegimą, apsaugo nuo sąnarių struktūros ir funkcijos pažeidimo. Daugelis LMV pradeda veikti lėtai, todėl iš pradžių galima skirti mažas gliukokortikoidų (GKK) dozes, vėliau jos mažinamos ir GKK vartojimas nutraukiamas.

Metotreksatas (MTX) – pirmos eilės vaistas pacientams, sergantiems aktyviu RA. Jei neefektyvi monoterapija, galima skirti kartu su kitu LMV. Dažniausi šalutiniai reiškiniai: pykinimas, vėmimas, burnos išopėjimas, mielosupresija, kepenų pažeidimas, infekcijos. Kartu skiriama folio rūgšties. Gydymas MTX turi būti nutrauktas mažiausiai 3 mėn. prieš planuojamą pastojimą.

Sulfasalaziną (SZL) galima skirti su kitais LMV. Dažniausi šalutiniai reiškiniai: pykinimas, vėmimas, galvos skausmas, išbėrimas. Nėštumo metu santykinai saugus, tačiau atsargiai vartoti žindyvėms. Vyrams gali sukelti grįžtamą oligospermiją.

Hidroksichlorokvinas dažniausiai skiriamas kartu su kitu LMV. Dažniausi šalutiniai reiškiniai: akių pažeidimas, viduriavimas, išbėrimas, miopatija.

Leflunomidas (LEF) gali būti skiriamas vienas arba kartu su MTX. Dažniausi šalutiniai reiškiniai: išbėrimas, laikinas nuplikimas, kepenų funkcijos pažeidimas, pykinimas, viduriavimas, svorio mažėjimas. Gydymą pradėti tik tada, kai 2 metų laikotarpiu neplanuojamas nėštumas.

Azatioprinas gali būti skiriamas, kai nėra atsako gydant kitais vaistais. Dažniausi šalutiniai reiškiniai: pykinimas, vėmimas, apetito sumažėjimas, kepenų funkcijos pažeidimas, leukopenija ir infekcijos. Nevartoti nėštumo, žindymo laikotarpiu.

Ciklofosfamidas – rezervinis vaistas, kai nėra atsako gydant kitais vaistais. Dažniausi šalutiniai reiškiniai: arterinė hipertenzija, pykinimas, viduriavimas, inkstų funkcijos pažeidimas, prakaitavimas. Nevartoti nėštumo, žindymo laikotarpiu.

Biologiniai LMV yra šie: infliksimabas, etanerceptas, adalimumabas, rituksimabas, tocilizumabas ir kiti. Jie skiriami, kai liga išlieka aktyvi gydant tradiciniais LMV. Dažniausi šalutiniai reiškiniai: alergija, infekcijos.

Gliukokortikoidai

Gliukokortikoidai (GKK) efektyviai slopina uždegimą, todėl juos vartojant sumažėja sąnarių skausmas, sąstingis, patinimas. Šie vaistai gali būti skiriami paūmėjimų metu arba gydymo pradžioje, kol lėčiau pradedantys veikti LMV ims veikti. GKK lengvina simptomus, tačiau ligos progresavimo nestabdo. Dažniausi šalutiniai reiškiniai: kaulų retėjimas, infekcijos, arterinė hipertenzija, hiperglikemija, svorio prieaugis, skrandžio opos ir kiti. GKK tikslinga vartoti kuo mažesnėmis dozėmis kuo trumpesnį laiką.

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) gali sumažinti skausmą ir uždegimą, tačiau ligos progresavimo nestabdo ir neapsaugo nuo RA sukeliamos sąnarių destrukcijos. Dažniausi šalutiniai reiškiniai: kraujavimas iš virškinimo trakto, arterinė hipertenzija, inkstų funkcijos sutrikimas.

Reumatoidinio artrito medikamentinio gydymo rekomendacijos (parengta pagal 2013 m. EULAR rekomendacijas

Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ Nr. 3, 2015