Jurgita Zaveckienė, Andrius Strazdas
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Radiologijos klinika
Darbo tikslas – įvertinti LSMUL KK atliktų radiologinių ir intervencinių tyrimų diagnostikos ypatybes, esant ūminiam kraujavimui iš kvėpavimo takų. Medžiaga ir metodai. Retrospektyviai išanalizuota 26 pacientų, tirtų LSMUL KK (Pulmonologijos ir Skubiosios pagalbos skyriuose) dėl įtariamo ūminio kraujavimo iš apatinių kvėpavimo takų, duomenys.
Vertintas rutiniškai atliktų radiologinių (rentgenografija (Ro), kompiuterinė tomografija (KT)) bei invazinių (fibrobronhoskopija (FBS)) tyrimų eiliškumas bei naudingumas nustatant kraujavimo priežastį. Radiologinių ir invazinių tyrimų eiliškumas ir diagnostinis tikslumas vertintas pagal kraujavimo intensyvumą sudarytose grupėse.
Kraujavimas laikytas masyviu, kai netenkamo kraujo kiekis per 24 valandas buvo >100 ml, nemasyviu – Rezultatai. Masyvus kraujavimas nustatytas 26,9 proc. atvejų, nemasyvus – 73,1 proc. Visiems pacientams atliktos krūtinės ląstos Ro, FBS – 21 (80,8 proc.), KT – 19 (73,1 proc.) Vertinant nemasyvaus kraujavimo atvejus: KT atlikta 14 (73,7 proc.) pacientų, iš jų kraujavimo priežastis ir (ar) lokalizacija nustatyta 12 (85,7 proc.) atvejų. Tuo tarpu FBS, kuri atlikta 15 (78,9 proc.) pacientų, kraujavimo šaltinis nustatytas penkiems jų (33,3 proc.). Masyvaus kraujavimo iš plaučių grupėje kraujavimo šaltinis, KT duomenimis, nustatytas 4 atvejais iš 5 galimų (80 proc.), o FBS – 5 atvejais iš 6 (83,3 proc.) galimų. Gydomosios procedūros FBS metu atliktos 5 atvejais (83,3 proc.) iš 6 galimų. Išvada. Įvertinus invazinių ir radiologinių tyrimų diagnostikos metodų galimybes, kraujavimo iš kvėpavimo takų priežastis, atsižvelgiant į ekonominius aspektus nesant masyvaus kraujavimo rekomenduojama atlikti krūtinės ląstos KT.
Įvadas
Kraujo atkosėjimas (nuo rausvų seilių iki stipraus kraujavimo iš kvėpavimo takų žemiau gerklų) yra kliniškai svarbus požymis, kuris priverčia sunerimti tiek pacientą, tiek gydytoją. Kraujavimas gali būti nemasyvus – iki 100 ml/24 val., masyvus – daugiau nei 100 ml/24 val. [1]. Esant masyviam bei negydomam kraujavimui, pacientų mirtingumas viršija 50 proc. [2]. Dažniausios kraujavimo priežastys yra ūminis ir lėtinis bronchitas, plaučių uždegimas, tuberkuliozė, plaučių vėžys, širdies ir kraujagyslių ligos [7]. Haemoptoae gali būti bronchektazių, aspergiliozės, pneumokoniozės, aortos aneurizmos, kraujo krešėjimo sutrikimo, plaučių arterijos embolijos ir kitų ligų bei būklių simptomas. Pradinis diagnostikos tikslas – kuo skubiau nustatyti kraujavimo priežastį bei šaltinį ir įvertinti grėsmę gyvybei. Tačiau, kai pagrindinis klinikinis simptomas yra kraujo atkosėjimas, neretai pirminė diagnostika nebūna tiksli ar pakankama. Diagnostikos pagrindas – laboratoriniai ir neinvaziniai bei invaziniai instrumentiniai tyrimai: rentgenografija (Ro), fibrobronchoskopija (FBS), krūtinės ląstos daugiasluoksnė kompiuterinė tomografija (KT) [1–4]. Šiuo metu Lietuvoje nėra visuotinai priimto kraujavimo iš kvėpavimo takų diagnostikos algoritmo, apibrėžiančio diagnostinių tyrimų eiliškumą. Tai gali sąlygoti vėlyvesnę diagnostiką, neoptimalų tyrimų planą bei papildomas išlaidas.
Plačiau skaitykite „Pulmonologija, imunologija ir alergologija“ Nr. 1, 2015