Ko verti vertybiniai popieriai, arba kodėl Baltijos biržų „žaidėjų“ sąrašuose nėra lietuvių farmacijos įmonių…

Virginija Grigaliūnienė

Finansų makleriai pastebi, kad investuotojai Baltijos biržose rodo susidomėjimą farmacijos įmonių akcijomis, o tai reiškia, kad kyla ir šių įmonių vertybinių popierių vertė. Pastaruoju metu gana neblogai biržoje sekasi latvių farmacijos įmonėms „Grindeks“ ir „Olainfarm“. Tuo tarpu lietuvių farmacijos įmonių tarp biržos „žaidėjų“, deja, nėra. Kas lemia įmonių patekimą į vertybinių popierių rinką, kokias sąlygas būtina įvykdyti, kokius „raumenis“ užsiauginti, kad tokius siekius pavyktų įgyvendinti? Kada Baltijos biržose galima tikėtis įsigyti lietuvių farmacijos įmonių vertybinių popierių?

Kaimynų sėkmė – tik trumpalaikė?

Kovo viduryje pranešta, jog Rygos biržoje imta aktyviau prekiauti farmacijos įmonių „Grindeks“ ir „Olainfarm“ akcijomis. Staigiu kainos pokyčiu išsiskyrė „Grindeks“ akcijos, vieną kovo vidurio dieną pabrangusios daugiau kaip 7 proc. Tokio kainos šuolio priežastimi tąkart buvo įvardyta tikimybė, jog kaip tik tuo metu bendrovė išmokėjo dividendus, kurių dalis esą greičiausiai buvo panaudota įsigyjant šios bendrovės akcijų. Kitos latvių farmacijos įmonės „Olainfarm“ akcijos tuo metu pabrango beveik 3 proc. Šį brangimą finansų ekspertai susiejo su bendrovėje surengtu seminaru investuotojams, kuriame buvo kalbama, jog situacija Rusijoje bendrovės pardavimams neturės jokio neigiamo poveikio.

Pasak AB „Swedbank“ analitiko Andrejaus Rodionovo, tokie latvių farmacijos bendrovių „Grindeks“ bei „Olainfarm“ akcijų kainos pokyčiai vis dėlto buvo trumpalaikiai ir, beje, sunkiai paaiškinami. O bandymai tvirtinti, kad minėtų bendrovių vertybinių popierių brangimas tampa tendencija, esą būtų tik paprasčiausia spekuliacija.

„Abiejų įmonių akcijų kainos ženkliai nukrito nuo savo piko reikšmių, pasiektų praėjusiųjų metų pradžioje, – pabrėžė analitikas. – To priežastys yra gana aiškios. Tai pablogėjusios sąlygos pagrindinėse rinkose, tokiose kaip Rusijos ir Ukrainos, mat šių šalių gyventojų perkamoji galia dramatiškai sumažėjo dėl atitinkamų valiutų nuvertėjimo“.

Kita vertus, banko analitiko turimais duomenimis, „Olainfarm“ bendrovė pernai dirbo išties labai gerai.

„Šios įmonės rezultatus praėjusiais metais vertinu puikiai, – kalbėjo jis. – Pardavimai padidėjo 20 proc. – iki 94 mln. eurų, EBITDA išaugo apie 40 proc. – iki 25 mln. eurų, o grynasis pelnas liko nepakitęs – 12,7 mln. eurų (dėl gautinių sumų valiutos kurso nuostolių)“.

Analitiko turimais duomenimis, pagrindinėje rinkoje, Rusijoje, ši įmonė pardavimus pernai padidino 15 proc., kai šalies komercinė vaistų rinka (eurais) susitraukė apie 8 proc.

„Mes tikimės, kad šiais metais „Olainfarm“ bendri pardavimai bus stabilūs, o įmonės pardavimai Rusijoje susitrauks apie 10 proc., nors pati Rusijos vaistų rinka trauksis apie 22 proc. – tokia yra DSM Group prognozė“, – dėstė analitikas.

Jo teigimu, nepaisant vartotojų perkamosios galios sumažėjimo pagrindinėse rinkose (t. y. Rusijoje, Ukrainoje bei Baltarusijoje), dėl šlubuojančios ekonomikos ir valiutų nuvertėjimo „Olainfarm“ geba didinti savo vaistų pardavimo apimtis. Įmonė esą aktyviau išnaudoja savo pardavimo kanalus (t. y. agentų tinklą), skverbiasi į mažesnius miestelius, taip didindama aprėptį. Taip pat stebimas augimas Latvijoje, namų rinkoje, kur esą labai padeda savas vaistinių tinklas. Analitikas taip pat paminėjo ir Lenkiją, kur partnerio pakeitimas įgalino padidinti produktų platinimo efektyvumą.

Tuo tarpu bendrovė „Grindeks“, kitaip nei „Olainfarm“, kaip akcentavo A. Rodionovas, gana ženkliai nukentėjo nuo Rusijos vartotojų sumažėjusios perkamosios galios.

„Šios įmonės pardavimai pernai sumenko lygiai ketvirtadaliu, iki 88 mln. eurų, EBITDA susitraukė nuo 21 mln. eurų užpernai iki 3,7 mln. eurų 2014 metais, ir įmonė turėjo 2,3 mln. eurų nuostolį“, – turima informacija apie šios įmonės veiklos statistinius rodiklius pasidalijo pašnekovas.

Anot A. Rodionovo, pagrindinėje rinkoje (Rusijoje) „Grindeks“ pardavimai susitraukė net 55 proc. (skaičiuojant eurais).

Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2015 Nr. 5