Lėtinis vidurių užkietėjimas – gana dažnas sveikatos sutrikimas. Vakarų Europoje nuo jo kenčia 2−27 proc., Jungtinėse Amerikos Valstijose – 12–19 proc. gyventojų. Dažniau jis vargina vyresnio amžiaus asmenis ir moteris. Lėtinis vidurių užkietėjimas (LVU) sutrikdo kasdienę pacientų veiklą, blogina jų gyvenimo kokybę. Nors sutrikimas, regis, pasireiškia nekaltais ir nepavojingais simptomais, lėtinis vidurių užkietėjimas gali turėti rimtų pasekmių: padidėja gaubtinės žarnos vėžio tikimybė, su vidurių užkietėjimu siejamas hemorojaus, žarnų obstrukcijos išsivystymas, gali išopėti ir kraujuoti tiesioji žarna ar net plyšti žarnos. Todėl ši problema išlieka labai opi, apie kurią būtina kalbėti.
Priežastys, skatinančios vidurių užkietėjimą
Tikslus idiopatinio vidurių užkietėjimo išsivystymo mechanizmas nežinomas, tačiau jį skatinti gali nemažai veiksnių, kaip antai: mažas skaidulų maiste kiekis, menkas fizinis aktyvumas, nepakankamas skysčių vartojimas, skrandžio motorikos sutrikimai, sutrikęs tiesiosios žarnos tuštinimasis, netaisyklingas tuštinimasis. Įtakos turi ir amžiaus pokyčiai: sumažėjusi seilių sekrecija, degeneraciniai lygiųjų raumenų ar nervinės reguliacijos sistemų pakitimai bei psichologinės priežastys.
Galimos ir antrinės vidurių užkietėjimo priežastys:
- vaistai (opiatai, psichotropiniai, antikonvulsiniai, anticholinerginiai, dopaminerginiai, kalcio kanalų blokatoriai, tulžies rūgščių sujungikliai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo);
- endokrininės ligos (cukrinis diabetas, hipo- ir hiperparatiroidizmas, feochromocitoma);
- nervų sistemos ligos (parkinsono liga, stuburo pažeidimai);
- dirgliosios žarnos sindromas;
- polipai.
Simptomai
Vidurių užkietėjimas pasireiškia šiais simptomais:
- retas tuštinimasis, kietos, negausios išmatos;
- pasituštinus jaučiamas nevisiško pasituštinimo jausmas;
- nuolat pučia ir maudžia pilvą;
- sutrinka miegas, būna bloga nuotaika;
- gali atsirasti galvos skausmai, pykinimas.
Gydytojas ligą diagnozuoja apklausęs ligonį (išsiaiškina tuštinimosi dažnį, išmatų pobūdį, varginančius simptomus, mitybos įpročius, gyvenimo ir darbo sąlygas, vartojamus vaistus ir kt.).
Obstipacijos priežasčiai nustatyti atliekami įvairūs tyrimai:
- kraujo ir išmatų tyrimas;
- hormonų koncentracijos kraujyje nustatymas (įtariant endokrinines priežastis);
- irigoskopija (storosios žarnos rentgenologinis tyrimas);
- rektoskopija, kolonoskopija (tiesiosios, gaubtinės žarnos apžiūra specialiu vamzdeliu).
Gydymas
Viena pagrindinių ir veiksmingiausių vidurių užkietėjimo gydymo taktikų yra subalansuota mityba ir gyvensenos keitimas.
Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2015 Nr. 2