Atopinis dermatitas

Atopinis dermatitas – tai lėtinė odos uždegimo liga, dažniausiai diagnozuojama vaikams. Net 70 proc. ligos atvejų nustatoma vaikams iki 5 metų. Atopiniu dermatitu sergančius vaikus gydo pediatrai, bendrosios praktikos gydytojai, dermatologai, alergologai ir klinikiniai imunologai. Atopinis dermatitas dažnai būna kartu su kitomis alerginėmis ligomis: alergine astma, alerginiu rinokonjunktyvitu.

 

Priežastys

 

Manoma, kad pagrindinė atopinio dermatito (AD) priežastis yra sutrikęs imuninis atsakas, kurį lemia įvairių išorinių (aplinkos) bei vidinių (genetinių) veiksnių visuma. Išoriniai (egzogeniniai) veiksniai – tai įvairūs maisto ar įkvepiamieji alergenai, cheminiai dirgikliai, sausas oras, infekcijos (pvz., S. aureus, Malassezia furfur), stresas. Vidiniais (endogeniniais) vadinami nuo išorės nepriklausomi veiksniai – genų mutacijos, paveldėjimas. Įrodyta, kad jei šeimoje yra sergančiųjų atopinėmis ligomis (AR, astma, AD), rizika susirgti AD yra didesnė. Net 70 proc. AD sergančių pacientų šeimose atopinėmis ligomis serga ir kiti šeimos nariai. Vaikams, kurių vienas iš tėvų serga atopine liga, tikimybė susirgti AD yra 2–3 kartus didesnė nei vaikams, kurių tėvai šiomis ligomis neserga; jei abu tėvai serga viena iš atopinių ligų, tikimybė susirgti AD padidėja 3–5 kartus. Nemažiau svarbios yra ir tam tikrų genų mutacijos, dėl kurių sutrinka odos barjerinė funkcija, todėl įvairūs alergenai gali lengvai patekti į žmogaus organizmą ir sukelti nepageidaujamų imuninių reakcijų. Žinoma, kad geno, atsakingo už baltymą filagriną, lemiančio epidermio barjerinę funkciją, mutacija nustatoma 50 proc. sunkiu AD sergančių pacientų; be to, ši mutacija lemia sunkesnę AD eigą, jo išsivystymą esant ankstyvo amžiaus.

 

Diagnostika

 

Atopinis dermatitas diagnozuojamas pagal Hanifin ir Rajka, 1980 metais rekomenduotus diagnostikos kriterijus (lentelė). Jam diagnozuoti reikia 3 didžiųjų ir 3 mažųjų klasikinių kriterijų. Nėra jokių patognominių laboratorinių žymenų, galinčių patvirtinti AD diagnozę. Gana dažnas radinys yra alergenui specifinio imunoglobulino (Ig) E nustatymas sergančiojo kraujo serume arba įsijautrinimo alergenui nustatymas odos mėginiais. Tai būdinga vadinamajai, susijusiai su IgE, AD formai. Apie 20 proc. AD sergančiųjų ligonių, kuriems būdinga klasikinė AD klinika, nerandama padidėjusio serumo IgE kiekio ir sensibilizacijos maisto ar aplinkos alergenams. Tai nealerginis AD tipas (su IgE nesusijusi AD forma). Ši paini terminija vartojama ir šiandien. Ji yra svarbi dėl praktinių sumetimų, o tai yra pasirenkant ligos gydymo strategiją.

Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2015 Nr. 4