Odos grybelis: kaip išvengti ir gydyti

Grybelių sukeltos odos ligos paplitusios visuose kraštuose, jomis serga įvairaus amžiaus žmonės. Apskaičiuojama, kad rizika bent kartą gyvenime susirgti odos grybelio infekcija siekia 10–20 proc. Pavyzdžiui, Europoje dermatomikozės sudaro beveik pusę (48 proc.) odos ligų, o JAV jos užima antrąją vietą po spuogų (aknės).

Grybelis gali pažeisti bet kurios kūno paviršiaus vietos odą ar jos darinius. Plaukuotosios galvos dalies grybeliu dažniausiai serga vaikai, kojų tarpupirščių ir odos raukšlių – jauni žmonės, o nagai dažniau pažeidžiami vyresnio amžiaus žmonėms. Pažeidimų lokalizaciją ir sergamumo ypatumus lemia epidemiologiniai, imuniniai, elgsenos ir kiti veiksniai. Pavyzdžiui, vaikai glaudžiau bendrauja su gyvūnais (glosto, myluoja ir pan.), tai sudaro prielaidas užsikrėsti plaukuotosios galvos dalies mikozėmis. Jauni žmonės fiziškai aktyvesni, daugiau sportuoja, patiria traumų, maudosi baseinuose, pirtyse, todėl jiems didesnė rizika susirgti tarpupirščių, odos raukšlių mikozėmis. Vyresnių asmenų yra prastesnė kraujotaka (galūnių ir kt.), silpnesnė imuninė sistema, jie dažniau serga lėtinėmis ligomis (pvz., cukriniu diabetu), kurios silpnina organizmą ir sudaro palankų foną grybelių infekcijai tarpti.

Infekcijos riziką didina aplinkos drėgmė, gausus prakaitavimas, uždaros avalynės ir ankštų drabužių dėvėjimas, traumos, prasta kūno higiena.

Užsikrėtimo būdai

Odos grybelių infekcija plinta trimis būdais: nuo žmogaus žmogui (vadinamoji antropofilinė mikozė), nuo gyvūno žmogui (zoofilinės mikozė) arba iš dirvožemio žmogui (geofilinė mikozė). Dažniausiai grybelių infekcijos šaltinis būna sergantis žmogus.

Žmogus žmogų gali užkrėsti dviem būdais: tiesioginiu, per sąlytį (tai pasitaiko retai) ir netiesioginiu, pavyzdžiui, naudojantis užsikrėtusio ar sergančio asmens daiktais (rankšluosčiais, batais, šlepetėmis ir kt.).

Sukėlėjai

Dermatomikozes dažniausiai sukelia: dermatofitai, mielių ar pelėsiniai grybeliai. Dermatofitai paprastai pažeidžia viršutinį odos sluoksnį (epidermį), gleivines ar odos priklausinius (darinius), todėl nesukelia nemalonių pojūčių, nesutrikdo sveikatos. Dermatofitų infekcija gali būti pavojinga kai kuriems žmonėms, pavyzdžiui, imunosupresinės būklės asmenims, sergantiesiems cukriniu diabetu ar kt. Jiems grybelių infekcija gali išplisti, pažeisti gilesnius audinius, suformuoti poodinių pūlinių.

Už dermatofitines pavojingesnės mielių ir pelėsinių grybelių infekcijos. Jos gali plisti į giliuosius odos sluoksnius ar netgi vidaus organus (kvėpavimo takus, virškinimo traktą) ir sukelti sunkiai gydomas ligas.

Simptomai

Odos grybelių infekcijos skiriamos į paviršines, poodines, sistemines ir oportunistines. Dermatofitija yra dažniausia odos mikozė. Ją sukelia 3 rūšių grybeliai, vadinami dermatofitais (Trichophyton, Microsporum, Epidermophyton). Infekcija gali pažeisti raginį epidermio sluoksnį, nagus, plaukuotąją galvos dalį.

Dažniausiai pasitaiko dermatofitinės pėdų, rankų, galvos, barzdos, kūno, kirkšnių ir tarpvietės, nagų infekcijos.

Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2015 Nr. 5