Kvėpavimo takų ūminės ir lėtinės bakterinės ligos, kaip antai: ūminis ar lėtinis rinosinusitas, ostitas, bronchitas, yra vienos dažniausių suaugusiųjų ir vaikų infekcinių ligų, kurias reikia laiku kruopštaus ir tinkamai gydyti antibiotikais. Netinkamai diagnozuota liga ar uždelstas gydymas neretai lemia skaudžias ir sunkiai gydomas komplikacijas: lėtinį rinosinusitą, plaučių uždegimą, osteomielitą, galvos smegenų uždegimą (bakterinį meningitą, smegenų abscesą) ir pan.
Dėl šių grėsmingų komplikacijų svarbu laiku diagnozuoti ligą, įvertinti jos sunkumą bei galimų komplikacijų riziką, paskirti tinkamą gydymą. Empirinis gydymas cefproziliu yra efektyvus ir saugus gydant ūminėmis ir lėtinėmis kvėpavimo takų bakterinėmis ligomis sergančius ligonius.
Cefprozilis yra beta laktamazei atsparus cefalosporinas. Vaistas in vitro veikia platų gramteigiamų ir gramneigiamų bakterijų spektrą. Tyrimai in vitro rodo, kad cefalosporinų baktericidinį poveikį lemia aktyviai besidauginančių bakterijų ląstelių sienelių sintezės slopinimas jiems prisijungus prie penicilinus prijungiančių baltymų. Susiformavusių ląstelių sienelės dėl to turi defektų ir būna neatsparios osmosiniam poveikiui. Sergant kvėpavimo ligomis, jis veikia ir kai kuriuos anaerobus, pavyzdžiui, Pepostreptococcus ir Fusobacterium spp. In vitro cefprozilis veikia daugelį Streptococcus pneumoniae ir beta laktamazę gaminančių Haemophilus influenzae ir Moraxella catarrhalis.
Antibakterinis rinosinusito gydymas
Rinosinusitas – tai nosies ir prienosinių ančių (sinusų) gleivinės uždegimas, kuriam būdingi du ar daugiau simptomų, iš kurių vienas turi būti nosies užgulimas ar pasunkėjęs kvėpavimas arba išskyros iš nosies ar į nosiaryklę, ir kartu pasireiškia spaudimas bei skausmas veido srityje arba uoslės susilpnėjimas ar netekimas. Rinosinusito klasifikacija į ūminį, poūmį ir lėtinį yra pagrįsta simptomų trukme. Ūminis bakterinis rinosinusitas dažniausiai būna virusinės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos komplikacija, neretai kartu esant ir alerginiam pažeidimui. Šis uždegimas paprastai išgydomas per 7–10 dienų. Veiksniai, sukeliantys mechaninę obstrukciją ir sunkinantys sinusito gydymą, yra šie: iškrypusi nosies pertvarą, nosies polipozė, navikai ar svetimkūniai, etmoidinės bulos.
Dažniausi ūminio rinosinusito sukėlėjai – S. pneumonia ir H. influenza, atitinkamai sukeliantys 50 proc. ir 75 proc. ūminio sinusito atvejų. Vaikams M. catarrhalis ūminį sinusitą sukelia dažniau nei H. influenza, tuo tarpu suaugusiesiems šis sukėlėjas nepalyginamai retesnis [2]. Kiti, retesni suaugusiųjų ūminio sinusito sukėlėjai yra anaerobai, kitos streptokokų padermės, S. aureus ir gramneigiamos bakterijos. Klinikiniais tyrimais, kuriuose buvo tiriamas sinusų aspiratas prieš ūminio sinusito gydymą ir po jo, nustatyta, kad antibiotikai ženkliai sumažina ligos trukmę. Nors antibiotikai yra svarbiausias vaistai gydant ūminį sinusitą, kitų vaistinių preparatų vartojimas taip pat neturėtų būti pamirštas (mukolitikų, dekongestantų, antihistamininių ir nosies gliukokortikoidų). [3].
Sinusų punkcija bei aspiratų kultūros nėra minimos prie būtinųjų tyrimų, nes dažniausi sukėlėjai yra žinomi ir nesikeičia jau ilgą laikotarpį. Todėl siūloma rinkis antibakterinį gydymą empiriškai, remiantis žiniomis apie dažniausius sukėlėjus bei jų jautrumą antibakteriniams vaistams. Vis dėlto pastebima, kad jautrumas pirmos eilės antibakteriniams vaistams pastaraisiais dešimtmečiais keičiasi: 24 proc. S. pneumoniae nebejautrūs penicilinui, 36 proc. H. influenza ir 90 proc. M. catarrhalis gamina beta laktamazę, svarbiausią atsparumą nulemiantį veiksnį [4]. Pastaruoju metu daugėja nuomonių, kad ūminiam sinusitui gydyti geras pasirinkimas galėtų būti beta laktamazei atsparūs antibiotikai. Klinikiniame tyrime, kuriame stebėti ir gydyti ūminiu sinusitu sirgę suaugusieji, 250 mg ir 500 mg 2 k./d. dozėmis vartojamas cefprozilis buvo efektyvus šalinant visus sinusito simptomus bei gerai toleruojamas [5]. Adelglass su bendr. atliko klinikinį tyrimą, kuriame vertino cefprozilio saugumą ir efektyvumą gydant sunkiu bakteriniu ūminiu sinusitu sergančius vyresnius nei 13 metų pacientus lygindami su amoksicilino ir beta laktamazės inhibitoriaus klavulano rūgšties sudėtinio vaisto (amoksicilino/klavulano r.) poveikiu [6]. Visi tiriamieji 10 dienų vartojo antibakterinį preparatą cefprozilį po 500 mg 2 k./d. arba amoksiciliną/klavulano r. po 500 mg/125 mg 3 kartus per dieną. Tyrime dalyvavo 278 pacientai (140 cefprozilio ir 138 amoksicilino/klavulavo r. grupėse). Iš viso 108 pacientų, gydytų cefproziliu, ir 111 – gydytų amoksicilinu/klavulano r., sirgę vidutinio sunkumo ir sunkios eigos sinusitu, gydymo pabaigoje palankiai vertino gydymo efektyvumą (atitinkamai 86,1 ir 91,9 proc.). Praėjus 2 sav. po gydymo, atkrytis dažniau nustatytas amoksicilinu/klavulano r. gydytų sunkiu sinusitu sergančių pacientų grupėje (6 iš 70; 8,6 proc.), lyginant su gydytais cefproziliu (2 iš 65; 3,1 proc.), bet šis skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas. Iš sergančių vidutinio sunkumo sinusitu 92 proc. (22 iš 23 pacientai) gydytų cefproziliu ir 100 proc. (22 iš 22) gydytų amoksicilinu/klavulano r. nurodė palankų gydymo efektą, o pakartotinio sinusito dažnumas abiejose grupėse buvo 5 proc. Iš 173 tirtų asmenų, sergančių sunkios eigos sinusitu, teigiamas gydymo efektas vertinant klinikinius simptomus nustatytas 84 proc. cefproziliu gydytų pacientų ir 89,9 proc. – gydytų amoksicilinu/klavulano r. Sinusitas pasikartojo nustatytas 3,1 proc. cefproziliu gydytų asmenų bei 8,6 proc. – amoksicilinu/klavulano r. Šie pokyčiai nebuvo statistiškai reikšmingi. Praėjus 2 sav. po gydymo, 80,8 proc. (63 iš 78) cefproziliu ir 81 proc. (64 iš 79) amoksicilinu/klavulano r. gydytų pacientų nustatytas teigiamas gydymo efektas. Didesnis šalutinių reakcijų dažnumas buvo gydant amoksicilinu/klavulano r., lyginant su cefproziliu, tačiau skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas (58 proc. ir 47 proc., p = 0,065). Apibendrinant galima teigti, kad cefprozilis yra efektyvus ir gerai toleruojamas antibakterinis preparatas, skirtas sunkios eigos ūminio sinusito gydymui suaugusiesiems asmenims.
Kitame klinikiniame tyrime, lygintas cefprozilio efektyvumas ir šalutinių reakcijų dažnumas su cefuroksimo aksetilio, gydant suaugusiuosius, sergančius ūminiu sinusitu [7]. Liga diagnozuota remiantis klinikiniais simptomais bei rentgeniniu tyrimu. 381 pacientai 10 dienų gydyti cefproziliu po 500 mg 2 k./d. (n = 191) arba cefuroksimo aksetiliu po 250 mg k./d. (n = 190). Vertindami klinikinių požymių ir radiologinių pokyčių dinamiką, tyrėjai nustatė adekvatų atsaką abiejose gydymo grupėse. Lygiai taip pat šalutinių reakcijų dažnumas tarp grupių nesiskyrė. Išvadoje teigiama, kad gydant ūminį paauglių ir suaugusiųjų sinusitą 500 mg 2 k./d. doze vartojamas cefprozilis yra toks pats efektyvus ir saugus kaip 250 mg 2 k./d. vartojamas cefuroksimo aksetilis.
Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas. Ekspertų rekomendacijos“, 2015 m. Nr. 6