Kiekvieno žmogaus kvėpavimo takai (KT) yra atviri ir į juos kasdien patenka iš mus supančios aplinkos mikroorganizmai. Tačiau KT yra daug apsauginių mechanizmų, lemiančių gerą apsisaugojimą nuo infekcijų. Su KT epitelio žiuželių pagalba iš kvėpavimo takų šalinamos kietosios dalelės, kitaip tariant, vykdomas mukociliarinis klirensas, o taurinių ląstelių gaminamos gleivės geba sulaikyti su oru į KT patekusius mikrooganizmus, bakterijas ar kitas daleles. Todėl pakitusi gleivių sudėtis ar epiteliocitų žiuželių judrumas gali būti vienas KT ligų patogenezinių veiksnių.
Žinoma, kad pakitusi gleivių struktūra ar gausi jų gamyba yra svarbus veiksnys vystantis tiek ūminėms, tiek lėtinėms KT infekcijoms.
Priklausomai nuo priežasties, lėmusios KT infekcijos išsivystymą, pacientų gydymui skiriami antibiotikai, kosulį lengvinantys vaistai bei rekomenduojamas gausesnis skysčių vartojimas.
Daugėja antibiotikams atsparių mikroorganizmų
Kvėpavimo takuose uždegimas vystosi dėl įvairių veiksnių o bakterijos – tik vienas jų. Todėl gydymą antibiotikais rekomenduojama skirti tik įrodžius (laboratoriniais mkrobiologiniais tyrimais) esant bakterinę infekciją. Jau ne vienerius metus pabrėžiama, jog dėl neracionalaus, nepagrįsto antibiotikų (ypač plataus veikimo spektro) skyrimo daugėja jiems atsparių mikroorganizmų padermių. Dabar aktyviai aiškinamasi, kaip galima sustabdyti atsparių antimikrobiniams preparatams padermių plitimą ir neprarasti veiksmingų antibiotikų.
Bet koks KT uždegimas, netgi banalus trachėjobronchitas, sukelia gleivių hipersekreciją, mukociliarinio klirenso pakitimus. Gleivių hipersekrecija savo ruožtu skatina kosulio refleksą, ir taip dalis gleivių su jose esančiomis bioterpėmis turėtų pasišalinti, tačiau itin klampios, tirštos gleivės yra sunkiai iškosėjamos.
Nustatyta, jog sergant infekcinėmis bakterijų sukeltomis KT ligomis paciento organizme formuojasi bioterpės. Tai bakterijų kolonijos, augančios paciento KT esančiose gleivėse ir greitai prikimbančios tiek prie organinių, tiek neorganinių paviršių. Šiose kolonijose gausu ne tik pačių mikroorganizmų, bet ir tarpląstelinės medžiagos komponentų: baltymų, polisacharidų, DNR. Tokiose terpėse mikroorganizmai auga kaip labai gerai struktūruotos bendruomenės ir jų vystymąsi reguliuoja bei dar labiau skatina terpėje padidėjęs baltymų kiekis. Be to, tokiose bioterpėse persistuojančios bakterijos sunkiai pasiekiamos antibiotikams, todėl jose gali formuotis antibiotikams atsparesnės padermės.
Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2015 Nr. 4