Dešiniojo skilvelio disfunkcijos reikšmė sergant išlikusios išstūmio frakcijos širdies nepakankamumu

Esant sveikoms plaučių kraujagyslėms kairysis skilvelis (KS) geba visiškai užtikrinti gerą kraujotaką net jei nėra dešiniojo skilvelio (DS). Tačiau, jeigu sutrinka KS sistolinė ar diastolinė funkcija arba išsivysto plaučių kraujagyslių liga, DS funkcija esti svarbiausia palaikant normalų širdies minutinį tūrį ir išvengiant sisteminio veninio sąstovio. Pacientams, sergantiems sumažėjusios išstūmio frakcijos širdies nepakankamumu (SIFŠN), DS disfunkcijos (DSD) žalingas poveikis klinikinei būklei bei prognozei yra gerai žinomas.

Tačiau maždaug pusė ŠN sergančių pacientų turi išlikusią išstūmio frakciją (IF), tuo tarpu DSD įtaka, mechanizmai ir prognozinė reikšmė išlikusios išstūmio frakcijos širdies nepakankamumo (IIFŠN) pacientų grupei tebėra neaiški. Geresnis supratimas apie DS ir plaučių arterijos (PA) vertinimą IIFŠN sergantiems pacientams svarbus atsižvelgiant į tai, kad kol kas nėra efektyvaus IIFŠN gydymo, bet yra skubus poreikis vaistų, kurie veiktų plaučių kraujagysles ir dešiniąją širdį.

Tyrime, kuriame analizuoti IIFŠN hemodinamikos, klinikos ir prognozės skirtumai priklausomai nuo DSD buvimo, išsamiai įvertinti bei palyginti DSD esant IIFŠN ir kontrolinėje grupėje, analizuoti klinikiniai ir hemodinaminiai duomenys, lemiantys DSD, tirtas DSD poveikis baigtims esant IIFŠN.

Tyrimo metodai

Tirtos dvi pacientų grupės: 96 IIFŠN sergantys pacientai, kontrolinėje grupėje – 46 pacientai. Tai buvo Mayo klinikoje nuo 2005 m. balandžio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. gydyti pacientai, kuriems per 48 val. atlikta dešiniosios širdies kateterizacija ir echokardiografija. IIFŠN diagnozuota kardiologų remiantis Framingemo kriterijais. Tai pacientai, kuriems per 6 mėn. nustatyta IF ≥ 50 proc. ir padidėjęs PA pleištinis spaudimas ≥ 15 mm ramybėje arba ≥ 25 mm Hg krūvio metu. Pacientai, sergantys įgimtomis širdies ligomis, endokarditu, karcinoidu, amiloidoze, konstrikciniu perikarditu, hipertrofine KMP, sunkia LOPL, organine vožtuvų liga, ūminės išemijos sindromu, esantys nestabilios hemodinamikos, kuriems protezuotas MV, buvo neįtraukiami. Pacientai, kurie jautė dusulį krūvio metu, tačiau, atlikus dešiniųjų širdies dalių kateterizaciją, jiems nerasta akivaizdžios širdies ir kraujagyslių ligos, laikyti kaip kontrolinė grupė. Tyrimas patvirtintas Mayo klinikos institucinės priežiūros.

Dešiniosios širdies dalių kateterizacija atlikta gulint per jungo arba šlaunies venas naudojant kateterį su balionu. Dešiniojo prieširdžio, dešiniojo skilvelio, plaučių arterijos, PA pleištinis spaudimas nustatytas iškvėpimo pabaigoje. Transpulmoninis gradientas (TPG) apskaičiuotas iš PA spaudimo atėmus plaučių kraujagyslių pleištinį spaudimą, plaučių kraujagyslių pasipriešinimas – TPG padalijus iš širdies minutinio tūrio. Plaučių arterijos kompliansas nustatytas pagal smūginio tūrio ir PA pulsinio spaudimo dalmens rodiklį.

Dvimatė ir doplerinė echokardiografija atlikta patyrusių echoskopuotojų ir kardiologų. KSIF nustatyta pagal modifikuotą Quinones formulę. Iš viršūninio keturių kamerų vaizdo buvo matuojami DS ir prieširdžių matmenys. Kairiojo prieširdžio tūris matuotas pagal ploto ir ilgio metodą. Matuotas DS ilgis. DS diastoliniai skersmenys matuoti ties skilvelio pagrindu ir midventrikuliariai statmenai pertvarai. DS funkcija vertinta pagal triburio vožtuvo žiedo poslinkio greitį ir DS ploto frakciją (apibrėžiant endokardą viršūniniame keturių kamerų vaizde sistolės ir diastolės metu). DSD diagnozuota tada, kai dešiniojo skilvelio ploto frakcija (DSPF) rasta < 35 proc., kaip rekomenduojama gairėse. Dešiniojo prieširdžio tūris vertintas prieš pat triburio vožtuvo atsidarymą siekiant gauti didžiausią dešiniojo prieširdžio tūrį. Triburio vožtuvo ir PA vožtuvo regurgitacija verinta pagal nustatytą laipsnių schemą.

Rezultatai

IIFŠN ir kontrolinės grupės pacientai vienodai pasiskirstę pagal lytį, tačiau IIFŠN buvo vyresni pagal amžių ir turėjo didesnį kūno svorį. Beveik pusė IIFŠN pacientų (45 proc.) gydyti stacionare dėl dekompensuoto ŠN ir 71 proc. nurodė III arba IV funkcinės klasės simptomus. IIFŠN dažniau nei kontrolinė grupė buvo siejamas su lydinčiomis ligomis, įskaitant cukrinį diabetą, pirminę arterinę hipertenziją, išeminę širdies ligą, inkstų funkcijos nepakankamumą ir anemiją. Širdies susitraukimų dažnis panašus abiejose grupėse. Kairiosios ir dešiniosios širdies dalių prisipildymo spaudimas rastas padidėjęs IIFŠN grupėje, nes buvo padidėjęs PA spaudimas, plaučių kraujagyslių pasipriešinimas ir TPG, o PA kompliansas IIFŠN grupėje, lyginant su kontroline grupe, mažesnis. Plautinė hipertenzija nustatyta 81 proc. IIFŠN pacientų. Kairiojo skilvelio diastolinė disfunkcija, KS masė ir kairiojo prieširdžio tūris didesni buvo IIFŠN grupėje. KS dydis ir KSIF panašūs abiejose grupėse. Dešiniojo prieširdžio tūris ir DS dydis didesni IIFŠN grupėje. DS diastolinis tūris koreliavo su PA pleištiniu spaudimu IIFŠN grupėje, tačiau nekoreliavo kontrolinėje grupėje.

Plačiau apie tai skaitykite žurnale „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2015 Nr. 5