Gastroezofaginio refliukso liga: senos tiesos, nauji įrodymai

Gyd. Rūta Nutautienė

RKL Vidaus ligų skyrius

Gastroezofaginio refliukso liga (GERL) yra lėtinė atsinaujinanti liga, pasireiškianti varginančiais simptomais, stemplės pokyčiais ir komplikacijomis. GERL komplikacijos (stemplės opos, kraujavimas iš stemplės, striktūra ar obstrukcija, Bareto stemplė ir stemplės vėžys) didina mirtingumo riziką. JAV epidemiologai nustatė, kad kasdien ar kelis kartus per dieną rėmens graužimą patiria 24 proc. pacientų, 43 proc. asmenų simptomus patiria kartą ar kelis kartus per savaitę [1]. Skrandžio rūgšties vaidmuo gastroezofaginio refliukso ligos (GERL) simptomų vystymuisi yra gerai žinomas. Todėl jos efektyvus slopinimas – vienas pagrindinių GERL gydymo tikslų. Tuo tikslu Lietuvos farmacijos rinkoje pasirodęs naujas inovatyvus medicininis produktas Refliuxaid sukurtas naudojant atrinktas ir užpatentuotas žaliavas, turinčias unikalų veikimą, geba apriboti rėmenį, regurgitaciją, disfagiją, odinofagiją, kosulį, balso užkimimą, nesukeldamas šalutinio poveikio.

Padidėjęs skrandžio rūgštingumas – vienas pagrindinių GERL vystymosi veiksnių

Daugeliu pH-metrinių tyrimų įrodyta, kad kuo ilgesnė rūgštaus turinio (pH < 4) ekspozicija ir kontaktas su stemplės gleivine, tuo ryškesni sukeliami stemplės epitelio pažeidimai ir sunkesni GERL simptomai. Kuo ilgiau būna rūgšti terpė stemplėje (pH < 3–4) per parą, tuo labiau pažeidžiamas stemplės epitelis ir didesnė komplikacijų tikimybė [2]. Monitoruojant pH stemplėje per parą, šie rodikliai proporcingai statistiškai reikšmingai mažėjo neerozinio, erozinio GERL ir Bareto stemplės atveju. Tyrimuose su gyvūnais pastebėta, kad tik labai rūgštus turinys (pH < 1–2) turi žalojantį poveikį stemplės gleivinei. HCl poveikis stemplės gleivinei priklauso nuo ekspozicijos trukmės stemplėje, refliukso, kuris priklauso nuo tranzitorinio apatinio stemplės rauko atsipalaidavimo, dažnio ir trukmės bei padidėjusios HCl sekrecijos skrandyje [3]. Sergantys Elisono-Zolingerio sindromu 40–60 proc. dažniau serga GERL, tačiau jie neturi padidėjusios rizikos susirgti Bareto stemple. Nėra įrodančių duomenų, kad GERL išsivystyti būtina padidėjusi skrandžio sekrecinė funkcija, nes GERL vystosi esant normaliai ar net sumažėjusiai sekrecinei funkcijai, jei kartu yra ir apatinio stemplės rauko savaiminis atsipalaidavimas ar silpnumas. HCl svarbą simptomų sunkumui bei erozinio ezofagito užgijimo greitumui patvirtina ir tai, kad kuo efektyvesniais vaistais slopinama HCl sekrecija, tuo greitesnis klinikinis ir endoskopinis atsakas į gydymą. HCl sergantiems GERL, panašiai kaip ir opalige, išlieka pagrindinis žalojantis veiksnys, be kurio ligos išsivystymas yra neįmanomas. Didesnis stemplės gleivinės pažeidimas būna kartu su HCl veikiant ir tulžiniam refliuksui.

Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2015 Nr. 4