Dr. Vaidilė Strazdienė
Nacionalinis osteoporozės centras, Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika
Osteoporozė – tai sisteminė griaučių liga, kuriai būdinga maža kaulų masė ir kaulinio audinio mikroarchitektūros pokyčiai, lemiantys padidėjusį kaulų trapumą ir lūžių riziką. Tai liga, kuria sergant kaulai tampa trapūs ir silpni, dėl to didėja rizika patirti lūžį. Žmonės, sergantys osteoporoze, gali patirti lūžį ir nuo nedidelės traumos, nugriuvę iš savo ūgio aukščio, kasdienėje veikloje. Osteoporozė neturi jokių simptomų ar požymių, kol nelūžta kaulai, dėl to vadinama „tyliąja epidemija“.
Dėl osteoporozės Europoje prarandama daugiau „sveiko gyvenimo metų“ nei dėl daugumos onkologinių ligų, osteoporozės gydymas valstybei kainuoja panašiai kaip ir gydant širdies ir kraujagyslių ligas ar bronchinę astmą.
Osteoporozės pasekmės
Lietuvoje, Vilniuje, atliktame klinikiniame tyrime buvo vertinama osteoporozės pasekmės, šlaunikaulio lūžio, gydymo kaina 2010 metais. Nustatyta, kad mažos traumos šlaunikaulio lūžių paplitimas buvo 252 atvejai (308 moterys ir 160 vyrai) 100 tūkst. vyresnių nei 50 metų Vilniaus miesto gyventojų. Nustatytas paplitimo didėjimas su amžiumi. Apskaičiuota, kad šlaunikaulio lūžiams gydyti 2010 metais Vilniuje buvo išleista 1 114 292 eurai. Gydymo išlaidos buvo didžiausios tarp vyresnių nei 65 metų asmenų, patyrusių šlaunikaulio lūžį. Vidutinė vieno asmens gydymo kaina buvo 2526,74 eurų priklausomai nuo gydymo tipo. Nustatyta, kad klubo sąnario protezavimas vidutinei gydymo kainai įtakos neturėjo.
Kaulų lūžių rizika didėja su amžiumi. Vyresniems nei 50 metų asmenims vidutinė rizika per likusį gyvenimą patirti osteoporozinį lūžį yra 40–50 proc. moterims ir 13–22 proc. vyrams. Dėl šių lūžių pacientai patiria fizines kančias, ilgam prikaustomi prie lovos, praranda mobilumą ir savarankiškumą, o visuomenė patiria didžiulę ekonominę žalą. Mirštamumas per pirmą mėnesį po šlaunikaulio lūžio siekia 5–10 proc. Osteoporozė gali išsivystyti nepriklausomai nuo lyties – tiek moterims, tiek vyrams. Beveik 30 proc. šlaunikaulio lūžimų patiria vyrai, be to, vyrų mirties rizika per metus po šlaunikaulio lūžio viršija moterų mirties riziką. Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, 23,8 proc. patyrusių šlaunikaulio viršutinės dalies lūžį asmenų mirė per pirmuosius metus, o praėjus vieneriems metams po lūžio tik 4,9 proc. tirtųjų vaikščiojo savarankiškai.
Vitamino D veikimo mechanizmas
Vitaminas D – tai riebaluose tirpus vitaminas, veikiamas saulės spindulių (spektras 290–315 nm) sintetinamas odoje ir/arba gaunamas su maistu ar papildais [7]. Saulės šviesai veikiant odoje esantį 7-dehidrocholesterolį, susidaro previtaminas D3 (pre-D3), kuris veikiant šilumai greitai virsta vitaminu D3. Patekęs į kraujotaką, vitaminas D jungiasi su transportiniais baltymais ir keliauja į kepenis. Kepenų mitochondrijose (mikrosomose) jis metabolizuojamas kepenų fermento 25-hidroksilazės į 25-hidroksivitaminą D (25(OH)D), arba kalcidiolį. Šio junginio kiekis matuojamas norint įvertinti vitamino D koncentraciją kraujo serume. 25-hidroksivitaminas D (25(OH)D) yra biologiškai neaktyvus, dar kartą hidroksilinamas inkstuose: veikiant 25-hidroksivitamino D-1α-hidroksilazei (1-OHazė, CYP27B1) iš 25-hidroksicholekalciferolio susidaro 1,25-dihidroksivitaminas D (1,25(OH)2D), kalcitriolis. Kalcitriolis yra aktyvi vitamino D forma, veikianti kalcio (Ca) ir fosforo (P) absorbciją plonajame žarnyne, reguliuojanti paratiroidinio hormono (PTH) sintezę bei sekreciją, kaulų mineralizaciją. Aktyvintas vitaminas veikia per vitamino D receptorius (VDR), kurių yra įvairių organų ląstelėse.
Vitamino D šaltiniai
Vitamino D maiste randama labai nedaugelyje produktų: riebioje žuvyje – lašišoje, skumbrėje, tune, sardinėje, taip pat iš kai kurių žuvų kepenų gaminamuose žuvų taukuose, kiaušinio trynyje. Lietuvoje maisto produktai įprastai nėra papildomi vitaminu D; tai plačiai taikoma Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) ir Kanadoje, kur vitamino D dedama į pieną, margariną, jogurtą, sūrius, apelsinų sultis, dribsnius, kai kuriuos duonos kepinius.
Vitaminas D dar vadinamas „saulės“ vitaminu, nes yra sintetinamas odoje veikiant ultravioletiniams B saulės spinduliams (UVB = 290–315, 7-dehidrocholesterolis virsta į previtaminą D). Taip gaunama didžioji dalis viso organizme esančio vitamino D. Suaugusiam žmogui, praleidusiam apie 20 min. saulėje tik su maudymosi kostiumėliu ir gavusiam vieną minimalią eriteminę dozę (MED) ultravioletinių spindulių (kai po 24 val. odoje matomas švelnus paraudimas), pasigamina toks vitamino D kiekis, kuris prilygsta 10000–25000 tarptautinių vienetų (TV) vitamino D, suvartojamo su maisto papildais.
Vitamino D papildai būna dviejų formų – ergokalciferolio ir cholekalciferolio. Vieni tyrėjai skirtumų vartojant šias dvi formas nenustatė, kiti teigia, kad cholekalciferolis yra efektyvesnis didinant vitamino D koncentraciją kraujyje. Tarptautinis osteoporozės fondas rekomenduoja esant galimybei vartoti cholekalciferolio papildus. Aktyvūs vitamino D metabolitai neturėtų būti vieninteliu vitamino D šaltiniu, kadangi trūkstant 25(OH)D slopinama ne inkstuose vykstanti 1,25-dihidroksivitamino D gamyba.
Vitamino D trūkumas kraujyje nustatomas žmonėms daugelyje pasaulio šalių. Vitamino D trūkumo paplitimas analizuotas 2012 metais atliktoje sisteminėje apžvalgoje. Į analizę buvo įtraukta 200 tyrimų, publikuotų nuo 1990 iki 2011 metų, atliktų 46 šalyse, kuriuose tirta vitamino D koncentracija kraujyje palyginti sveikiems vyrams ir moterims. Žiemos periodu daugumoje Europos šalių nustatyta vidutinė vitamino D koncentracija 25–49 nmol/l (vitamino D trūkumas), išskyrus Norvegiją, kurios gyventojams nustatytas vitamino D koncentracijos kraujyje vidurkis >75 nmol/l. Šalyje, kurioje maža saulėtų dienų, galima būtų tikėtis didesnio vitamino D trūkumo paplitimo, tačiau situaciją keičia mitybos įpročiai – dieta, gausi riebios, jūroje sugautos žuvies.
Vitamino D poveikis žmogaus organizmui
Pagrindinė vitamino D funkcija žmogaus organizme – kalcio ir fosforo pasisavinimo reguliavimas ir pastovių šių elektrolitų koncentracijų kraujo plazmoje palaikymas. Aktyvioji vitamino D forma kalcitriolis patenka į kraujotaką, nukeliauja į organus taikinius – plonąją žarną bei kaulus. Vis labiau aiškėja įvairiapusis vitamino D poveikis žmogaus organizmui. Mokslinėse laboratorijose, dirbant su audinių kultūromis, tiriamas vitamino D imunomoduliuojamasis poveikis, poveikis renino–angiotenzino sistemai, insulino sekrecijai, ląstelių apoptozei, piktybinių ląstelių proliferacijai, diferenciacijai, angiogenezei ir kt. Ieškoma sąsajų tarp vitamino D stokos ir įvairių ligų – astmos, depresijos, širdies ligų, cukrinio diabeto, nutukimo, onkologinių ir autoimuninių ligų.
Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas. Ekspertų rekomendacijos“. 2015