Terminas „jautri oda“ atsirado prieš kelis dešimtmečius, tačiau mokslinėje literatūroje jis plačiai vartojamas tik keletą metų. Jautri oda yra tokia būklė, kurią sunku apibrėžti ir diagnozuoti. Nors šio termino apibrėžimų yra daug, šiuo metu nėra bendro sutarimo, kaip reikėtų apibūdinti jautrią odą. Kai kurie autoriai šią būklę apibūdina kaip padidėjusį odos jautrumą dažnai ar ilgai vartojamai kosmetikai, kiti teigia, kad tai padidėjusi odos reakcija į įvairius dirgiklius (aplinkos veiksnius ir kosmetiką).
Dažniausiai jautrios odos simptomai atsiranda naudojant kasdienes kosmetikos ar chemines buities priemones, kurių sudėtyje yra daug konservantų ir sintetinių kvapiklių. Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad sintetiniai kvapikliai sukelia 30–45 proc. alerginių reakcijų, atsirandančių naudojant kosmetiką. 26-i kvapikliai yra įtraukti į odos jautrumą sukeliančių medžiagų sąrašą. K. Yazar ir bendr. tyrime nustatyta, kad sintetiniai kvapikliai ir konservantai (metilparabenas, fenoksietanolis, natrio benzoatas, propilparabenas, metilchlorizotiazolinonas/metilizotiazolinonas, linalolis, limonenas), kurie yra žinomi kaip sukeliantys odos jautrumą, yra dažnai randami šampūnuose, plaukų kondicionieriuose, skystajame muile, drėgnose servetėlėse, indų plovimo skysčiuose ir universaliuose namų valikliuose. Žmonės šias priemones naudoja kasdien, dažnai net kelis kartus per dieną, todėl ilgainiui gali atsirasti jautrios odos simptomų.
Jautrios odos epidemiologija
Mokslinės literatūros duomenimis, jautrios odos paplitimas didėja visame pasaulyje. Japonijoje, Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose ši būklė pasireiškia 50 proc. moterų ir 30 proc. vyrų. Telefonu atliktos apklausos Prancūzijoje, Italijoje, Portugalijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Belgijoje ir Graikijoje duomenimis, 37,6 proc. respondentų nurodė, kad turi jautrią arba labai jautrią odą. Jautri oda ypač paplitusi Ispanijoje – šioje šalyje jautrią ir labai jautrią odą turi 35,4 proc. moterų ir 27,9 proc. vyrų. Epidemiologinis ir palyginamasis tyrimas, atliktas dviejose labai skirtingose šalyse – Brazilijoje ir Rusijoje, – parodė, kad Brazilijoje 22,3 proc. vyrų ir 45,7 proc. moterų, o Rusijoje 25,4 proc. vyrų ir 50,1 proc. moterų turi jautrią odą. Šiame tyrime taip pat paaiškėjo, kad respondentai, turintys jautrią ir labai jautrią odą, dažniau serga odos ligomis, yra 2–3 kartus jautresni klimato, aplinkos veiksniams, kosmetikai ir maisto produktams. Jautrią odą turintys pacientai dažniau serga seborėjine diateze, atipine psoriaze, rožine, perioraliniu dermatitu, atopiniu dermatitu.
Dažniausiai jautri oda būdinga veido sričiai: tyrimų duomenimis, net 77,3 proc. žmonių nurodo, kad jų veido oda yra jautri. Antra pagal dažnumą jautrios odos vieta – galvos sritis (44,2 proc.), trečioji – lytinių organų sritis.
Jautrios odos etiologija ir patogenezė
Nors jautrios odos etiologija nėra aiški, mokslininkai nurodo, kad tam tikri endogeniniai ir egzogeniniai veiksniai gali daryti įtaką šios būklės išsivystymui. Mokslinių tyrimų duomenimis, jautri oda yra susijusi su moteriška lytimi, jaunu amžiumi, odos polinkiu rausti, odos pigmentacija, padidėjusia epidermio inervacija, padidėjusiu prakaito liaukų skaičiumi, padidėjusiu neutralių lipidų ir sumažėjusiu sfingolipidų kiekiu, padidėjusiu transepiderminių skysčių netekimu. Dažniausi egzogeniniai veiksniai, darantys įtaką jautrios odos išsivystymui, yra kosmetikos priemonės, taip pat karštis, šaltis, vėjas, saulė, teršalai, oro kondicionieriai, maistas (aštrūs patiekalai, alkoholis, kava), darbas, susijęs su nuolatiniu kontaktu su cheminėmis medžiagomis, dažnas ir gausus kūno priežiūros priemonių naudojimas, dažnas maudymasis.
Jautrios odos patogenezėje yra svarbūs įvairūs veiksniai. Mokslininkai pastebėjo, kad jautriai odai yra būdingas sausumas, mažas riebalų kiekis (šie veiksniai sutrikdo apsauginę barjerinę odos funkciją), padidėjęs odos kraujagyslių reaktyvumas, padidėjusi vandenyje tirpių cheminių medžiagų pernaša per odą, sustiprėjęs imuninis atsakas, sumažėjęs atsparumas šarmams, stipresnė neurosensorinė stimuliacija.
Patofiziologiniai jautrios odos mechanizmai yra suskirstyti į keturias grupes: sumažėjęs odos tolerancijos slenkstis, pakitusi odos barjerinė funkcija, padidėjęs pralaidumas, pakitęs viduląstelinių lipidų kiekis. Manoma, kad sumažėjusi odos tolerancija nėra tiesiogiai susijusi su imunologiniais ir alerginiais mechanizmais, ją gali lemti odos nervų sensorinė disfunkcija, kai kurių receptorių ekspresija odoje, lemiančių neurogeninį uždegimą, kuris sukelia hiperalgeziją.
Jautrios odos klinikiniai požymiai
Jautriai odai būdingi nespecifiniai klinikiniai požymiai: eritema, telangiektazija, pleiskanojimas, tempimo, peršėjimo pojūtis. Apžiūrint pacientą dažnai galima pastebėti kitoms odos ligoms būdingų pakitimų – aknės, kontaktinio dermatito, psoriazės, rožinės, atopinio dermatito, seborėjinio dermatito ir vitiligo požymių.
Išskiriamos trys jautrios odos klinikinės formos. Pirmoji – labai jautri oda (sausa ar riebi). Šiai formai būdingas didelis jautrumas egzogeniniams ir endogeniniams veiksniams. Simptomai yra labai intensyvūs ir nuolatiniai, dažnai sukeliantys psichologinį diskomfortą. Antroji forma – jautri aplinkos veiksniams oda. Jai būdinga sausa, plona oda, kuri jautriai reaguoja į aplinkos veiksnius – šaltį, karštį, temperatūros pokyčius. Trečioji forma – kosmetikos priemonėms jautri oda. Tai vidutiniškai jautri oda, dažniausiai reaguojanti į kosmetikos priemones.
Nors jautri oda yra dažna problema, ją diagnozuoti yra sunku, nes simptomai nespecifiniai, dažnai yra ir kitos odos ligos požymių, be to, nėra priimtų visuotinių diagnostikos kriterijų.
Plačiau apie tai skaitykite žurnale „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2015 Nr. 5