Korėjoje rastas mumifikuotas kūnas, kuriam pavyko atlikti kepenų biopsiją. Po genetinės analizės atskleista unikali virusinio hepatito B (VHB) C2 genotipo seka, paplitusi Pietryčių Azijoje.
Senovinio VHB genomo analizė padės sukurti lėtinio hepatito B viruso raidos mokymosi modelį ir suprasti viruso plitimo kryptis (dabar manoma, kad plito iš Afrikos į Rytų Aziją). Ši VHB genetinio kodo rekonstrukcija yra seniausia aprašoma mokslinėje literatūroje.
Radioaktyviuoju anglies izotopu nustatyta, kad mumifikuotas vaikas galėjo gyventi apie XVI a. Korėjos Joseono dinastijos laikais. Biopsijos metu gauto kepenų audinio užteko visiškai atkurti viruso genetinio kodo seką. Naudojant modernius molekulinius genetinius tyrimo būdus, senovinė DNR buvo palyginta su šiuolaikinio viruso genomu ir atskleista nemažai skirtumų. Manoma, kad pokyčiai vyksta dėl spontaninių mutacijų ar aplinkos poveikio. Remiantis stebėtu mutacijų dažniu, tyrimas parodė, kad rekonstruota viruso DNR susiformavo maždaug prieš 3 ar 100 tūkst. metų.
Virusas perduodamas per organizmo skysčius: motina perduoda vaisiui, seksualinio kontakto metu ar per intraveninius narkotikus. Pasak PSO, pasaulyje yra apie 400 mln. viruso nešiotojų, daugiausia Afrikoje, Kinijoje, Pietų Korėjoje, kur net iki 15 proc. populiacijos infekuota šiuo virusu. Per pastaruosius metus vykdant visuotinę naujagimių imunizaciją prieš hepatito B virusą naujų susirgimo hepatitu B atvejų ženkliai mažėja.
Hepatology, 2012; DOI: 10.1002/hep.25852