Priešų yra daug, o prostata – viena. Prostatos ligos tyko tiek jaunų, tiek vyresnio amžiaus vyrų. Vos kaštono dydžio liauka ne tik nuolat gamina spermos skystį, bet ir įžiebia meilės aistrą. Prostata – sekso dirigentas, o kai simfoninio orkestro dirigentas pasiligojęs, prastai griežia ir muzikantai. Prisimenu tokį atvejį: kartą kreipėsi dvidešimtmetis jaunuolis, jis skundėsi, kad skauda prostatą.
Prostatito požymiai buvo aiškūs kaip ant delno, nustatęs diagnozę, paaiškinau jaunuoliui, kas jam yra, išrašiau vaistų ir išleidau į namus. Po kelių valandų sulaukiau netikėto telefono skambučio. Skambino supykusi šio jaunuolio motina, ji ėmė kaltinti mane, kad prostata esą atsiranda tik senoliams, o jos sūnui – dar tik dvidešimt, todėl jis negali turėti prostatos. Tąkart paaiškinau jai, kaip yra iš tikrųjų. Susirūpinusi dėl sūnaus sveikatos moteris kurį laiką negalėjo patikėti, kad prostatą – specifinį organą – turi visi vyrai. Nors pastaruoju metu Lietuvoje daug kalbama ir rašoma apie prostatą ir jos ligas, dar pasitaiko žmonių, manančių, kad prostata atsiranda tik senstant.
Skiepiju požiūrį, kad moterys apie prostatą privalo žinoti daugiau nei vyrai, nes jos yra pastabesnės ir rūpestingesnės.
Dažnai į urologo kabinetą vyrą atlydi jo sutuoktinė. Per savaitę tokių atvejų pasitaiko ne vienas. Būna net taip, kad į kabinetą įžengusi moteris ima iniciatyvą į savo rankas: „Aš viską papasakosiu, nes mano vyras kalbėdamas neretai nuklysta į lankas.“ Vyras teisinasi: „Aš neblogai jaučiuosi, nežinau, kodėl žmona mane čia atsivedė.“ Tačiau moteris neleidžia jam tęsti: „Ką čia pasakoji, anksčiau nuėjęs į tualetą nusišlapindavai kaip Niagaros krioklys, o dabar vos varvini.“ Aš susidomiu, nes žinau, kad Niagara – vandeningiausias Šiaurės Amerikos krioklys.
Prostata – priešinė liauka. Toks pavadinimas, nors prostata slypi giliai dubenyje, buvo sugalvotas neatsitiktinai, viduramžiais, kai operuodavo barzdaskučiai, nes dar nebuvo nei medicinos mokslo, nei chirurgų, jie šalindavo akmenis iš šlapimo pūslės per tarpvietę. Tais laikais atverti pilvo ertmę reiškė pasmerkti ligonį mirčiai, nes tokios operacijos dažnai baigdavosi blogai. Barzdaskučių cecho atstovai netgi turėjo tokį posakį: „Tas, kuris atvers pilvą, nužudys žmogų.“
Medikai prostatą ne veltui vadina antrąja vyro širdimi, juolab ji ir panaši į širdį. Ši liauka atlieka svarbias funkcijas, pavyzdžiui, prostata lemia vyro vaisingumą, nors mes dažnai senstant manome, kad vaisingumas susijęs tik su gera sperma.
Sveika prostata – vaisingas vyras. To nereikėtų užmiršti, nes dažnai dėl prastos spermos kaltinamos sėklidės, tačiau jos gali normaliai veikti ir gaminti pakankamai didelį kiekį vyriškųjų lytinių ląstelių, deja, nė viena jų nepasieks tikslo ir neapvaisins kiaušialąstės, jei prostatos sekretas bus nevisavertis.
Veikdama kaip liauka, prostata išskiria prostaglandinų. Prostaglandinai – vienos biologiškai aktyviausių medžiagų žmogaus organizme. Pirmiausia jie buvo aptikti prostatos audinyje.
Kokia bėda dažniausiai kankina jaunus vyrus
Yra trys didžiosios prostatos ligos: prostatitas, gerybinis prostatos išvešėjimas ir prostatos vėžys.
Prostatitas – vienas dažniausių vyro lyties organų uždegimų. Šios ligos priežastis – bakterinė infekcija, prasiskverbianti į prostatą pro šlaplę. Nors prostatos sekretas turi mikroorganizmus žudančių medžiagų, dėl įvairių priežasčių tokia apsauga gali sutrikti. Šlaplės uždegimas, kraujo sąstovis mažajame dubenyje, susitvenkęs sekretas, susilpnėjęs imunitetas – visa tai gali išprovokuoti prostatitą. Jį gali sukelti lytiškai plintanti infekcija arba peršalimas.
Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalo“ 2015 m. Nr. 4