Jau dešimtus metus iš eilės spalio 29-ąją pasaulyje minima Insulto diena. Ta proga medikai primena insulto rizikos veiksnius, pirmuosius ligos požymius ir kodėl, įvykus insultui, svarbu kuo greičiau kreiptis pagalbos. Pasaulinei insulto dienai skirtą paskaitą Kauno klinikose skaitė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neurologijos klinikos profesorius, Kauno klinikų Insultų centro vadovas Antanas Vaitkus.
Jau antrus metus Lietuvoje sėkmingai veikia insulto klasterių sistema ir kasmet auga atliktų inovatyvių procedūrų skaičius. Lietuva iš kitų šalių išsiskiria tuo, kad jau tris dešimtmečius insultą patyrusių pacientų skaičius nesikeičia. Rodos, kas nenorėtų išvengti insulto? Deja, kol kas nesimato prošvaisčių ir galimybių pasiekti svarbiausią tikslą – kad pagaliau pavyktų sumažinti sergamumą insultu.
Profesoriaus Antano Vaitkaus teigimu, kiekvienas žmogus jau nuo mažens turėtų rūpintis savo sveikata. Visuomenė privalo žinoti insulto rizikos veiksnius, kaip jų galima išvengti arba bent iš dalies kontroliuoti. Net 90 procentų insulto rizikos veiksnių galima koreguoti ir gydyti. Aukštas kraujospūdis, padidėjusi cholesterolio koncentracija, nutukimas, rūkymas, nejudrumas, širdies ritmo sutrikimai, cukrinis diabetas – šie veiksniai vieną dieną gali nulemti sunkią ligą ir negalią. Medikai pastebi, kad dabar net ir jauni žmonės turi ne vieną insulto riziką didinantį veiksnį.
„Reikėtų, kad visuomenės sveikatos specialistai, šeimos gydytojai būtų aktyvesni, jau nuo mažens vaikus skatintų vadovautis sveikos gyvensenos principais, suaugusius informuotų apie jų turimus rizikos veiksnius, – tikino profesorius A. Vaitkus. – Žinodami riziką didinančius veiksnius, žmonės galėtų imtis veiksmų, kad sumažintų insulto tikimybę. Pavyzdžiui, tinkamai gydant arterinę hipertenziją, insulto riziką galima sumažinti 40 procentų. Kontroliuoti rizikos veiksnius padeda įvairių specialybių gydytojai – šeimos gydytojai, kardiologai, endokrinologai, akušeriai ginekologai, nefrologai, dietologai.“
Jei jau insulto išvengti nepavyko, svarbu nedelsti ir kuo greičiau kreiptis pagalbos. Pasak Insulto integruotos sveikatos priežiūros valdymo komiteto pirmininkės prof. Daivos Rastenytės, tam būtina gerai organizuota ir integruota pagalbos teikimo sistema. Šioje grandinėje svarbus vaidmuo tenka šalia esantiems žmonėms, kurie turi atpažinti insulto požymius, kuo greičiau kviesti greitąją medicinos pagalbą, o jos personalas – nedelsiant vežti pacientą į specializuotą insultų centrą, kur jam galima operatyviai atlikti būtiniausius tyrimus ir taikyti reikalingą gydymą.
Prieš dvejus metus Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuota ir pernai pradėta įgyvendinti Integruotos sveikatos priežiūros strategija insulto srityje lėmė, kad vis daugiau pacientų sulaukia šiuolaikinio ūminio insulto gydymo. Šešiuose Lietuvoje veikiančiuose insulto centruose taikomas patogenezinis išeminio insulto gydymas – trombo tirpdymas vaistais (intraveninė trombolizė) arba mechaninis jo pašalinimas (trombektomija). Kauno klinikose šių inovatyvių procedūrų skaičius per pastaruosius penkerius metus išaugo dešimteriopai. Vien per 2014 metus atlikta daugiau nei 160 intraveninių trombolizių ir 40 trombektomijų. Šiais metais per 10 mėnesių trombolizės procedūrų atlikta tiek, kiek per visus praėjusius metus.
Kasmet į Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių atvyksta apie 2000 pacientų, patyrusių insultą. Bet tik kas trečias pacientas į specializuotą centrą patenka laiku, kad būtų galimybė taikyti naujausius insulto gydymo būdus. Šį rudenį Traumų ir skubios pagalbos centre pradėjo veikti dar vienas angiografas, kuriuo bus atliekamos pasveikimo tikimybę didinančios trombo šalinimo procedūros. Kad naujausius pagalbos būdus taikyti būtų saugu ir veiksminga, pacientas turi kuo greičiau patekti į insultų centrą.
Kauno klinikų informacija
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Studentų mokslinės draugijos Neurologijos būrelio nariai specialiai Pasaulinei insulto dienai sukūrė vaizdo įrašą apie pirmuosius insulto simptomus ir insulto profilaktiką: https://goo.gl/kd2qPs
SVARBI INFORMACIJA APIE INSULTĄ
Insultas – kas tai?
Insulto atveju sutrinka kraujotaka galvos smegenyse. Insultas gali įvykti trombui užkimšus kraujagyslę (tai vadinamasis išeminis insultas) arba plyšus kraujagyslei ir kraujui išsiliejus į smegenis (hemoraginis insultas). Išeminis insultas pasitaiko 4 kartus dažniau nei hemoraginis.
Kokie yra insulto rizikos veiksniai?
Neabejotini insulto riziką didinantys veiksniai yra amžius, vyriškoji lytis, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu, cukrinis diabetas, prieširdžių virpėjimas, išeminė širdies liga, miego arterijos stenozė, praeinantis smegenų išemijos priepuolis (PSIP) ar anksčiau buvęs insultas, periferinių arterijų ligos, padidėjusi fibrinogeno koncentracija kraujyje. Moterims insulto rizika padidėja nėštumo metu, vartojant geriamuosius kontraceptikus ar pakaitinę hormonų terapiją pomenopauziniu laikotarpiu.
Jeigu įtariate, kad žmogui įvyko insultas, paprašykite jo padaryti tris dalykus:
-
Nusišypsoti – jei šypsena nesimetriška („perkreipia“ veidą), vadinasi, yra veido raumenų paralyžius.
-
Ištiesti į priekį abi rankas. Jei viena ranka nusilpusi, ji nusvyra žemyn.
-
Pasakyti paprastą sakinį (pvz., „Mano vardas…“). Jei sutriko kalba, žmogus negalės aiškiai ištarti net savo vardo.
Ką daryti, jei yra insulto požymių:
-
kuo greičiau kvieskite greitąją medicinos pagalbą telefonu 033 arba 112;
-
kol atvyks medikai, padėkite ligoniui patogiai atsigulti, nuraminkite jį.
Ligonis, kuriam įtariamas insultas, turi kuo greičiau patekti į specializuotą centrą, kuriame visą parą atliekamas galvos smegenų kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimas ir taikomas specifinis gydymas – trombolizė.
|
Insulto atveju gydymas turi būti pradėtas per 4,5 val. nuo simptomų atsiradimo. Kadangi iškyla pavojus galvos smegenų ląstelėms, kuo greičiau bus atkurta kraujotaka, tuo mažiau nukentės smegenys. Sėkmė priklauso nuo to, ar greitai artimieji atpažįsta insulto požymius ir iškviečia greitąją pagalbą, kad būtų galima tilpti į „auksines“ valandas. |
Trombolizė – tai galvos smegenų kraujagyslę užkimšusio trombo tirpdymas vaistais, kurie švirkščiami į veną. Toks gydymas tinka tik išeminio insulto atveju. Prieš tai įvertinama ligonio būklė, išmatuojamas kraujospūdis, atliekami laboratoriniai tyrimai, galvos smegenų KT ir nusprendžiama, ar šis gydymo būdas tinka konkrečiam ligoniui. Jei nustatoma kontraindikacijų, trombolizė neatliekama, nes gali kilti sunkių, gyvybei grėsmingų komplikacijų.
Trombektomija – tai kraujagyslę užkimšusio trombo pašalinimas chirurginiu būdu. Kadangi šis gydymo metodas susijęs su didesne rizika, jis taikomas tik tuomet, kai trombolizė neveiksminga.
Kauno klinikų pranešimas