Autonominė neuropatija, kuri yra dažna keleto chemoterapijoje taikomų preparatų sukelta komplikacija, gali paveikti klajoklio nervo kontroliuojamą skausmo slopinimą, dėl to didėja jautrumas skausmui.
Klinikiniame tyrime buvo įvertinta sąveika tarp autonominės parasimpatinės funkcijos ir suvokimo (percepcijos) šiais chemoterapijos sukeltos neuropatijos atvejais: 1) savaiminis skausmas; 2) eksperimentiniai neskausminiai jutimai; 3) eksperimentiniai skausmingi jutimai. Buvo tiriami dvidešimt septyni vėžiu sergantys ir chemoterapijos sukeltą polineuropatiją patiriantys pacientai (iš jų 20 moterų, kurių vidutinis amžius – 56,6 ± 7,9). Buvo vertinami šie parametrai: širdies susitraukimų dažnio svyravimai, gilaus kvėpavimo ir Valsalvos mėginio rodiklis, eksperimentiniai neskausmingi šilumos, šalčio ir mechaninio slenksčių nustatymai, taip pat skausmingi parametrai: karščio skausmo slenkstis, skausmo viršslenkstinio dirgiklio rodiklis, mechaninė laiko sumacija ir skausmo moduliuotas atsakas. Tyrimo rezultatai parodė, kad autonominiai parametrai ir savaiminis skausmas nėra susiję, bet autonominiai parametrai buvo teigiamai susiję su neskausmingais jutimais – lengvesnė autonominė neuropatija susijusi su lengvesne sensorine neuropatija, kaip tai parodė kai kurie parametrai, pvz., mažesnis Valsalvos rodiklis buvo susijęs su aukštesniu šilumos slenksčio nustatymo rodikliu (r = −0,465; p = 0,033). Tačiau autonominiai parametrai neigiamai sąveikavo su skausmingais jutimais – mažesnė parasimpatinė klajoklio nervo aktyvacija buvo susijusi su didesniu jautrumu skausmui, tai patvirtino keletas parametrų, Valsalvos rodiklis koreliavo su didesniu intensyvumu į viršslenkstinį dirgiklį. Tyrimas parodė, kad dėl neuropatijos slopinama klajoklinio nervo funkcija yra susijusi su skausmo disinhibicija, kuri didesnė eksperimentinio skausmo metu.
H. Nahman-Averbuch ir kt. Eur J Pain 18 (2014) 47–55