Kasdien vaistinėje apsilanko daugybė klientų, kurie turi ne tik konkrečių pageidavimų ir tiksliai žino, kokių maisto papildų ar vaistų nori įsigyti, bet ir ieško patarimo. Mikroelementų pasirinkimas mūsų dienomis – itin didelis, todėl neretai vaistininkui tenka pareiga padėti išsirinkti.
Kalio ir magnio aspartatas, visuomenėje plačiau žinomas Panangin pavadinimu, taip pat kelia šiek tiek sumaišties, net ir specialistams kartais sunku suprasti, kodėl aspartato junginiai naudojami tik vaistuose, o ne maisto papilduose.
Kalis ir magnis yra svarbiausi elektrolitai, kurių kiekvienas žmogus turi gauti gana dideliais kiekiais: kasdien reikia suvartoti bent 100 mmol kalio ir 12 mmol magnio. Nors šių mikroelementų pasisavinimas, pasiskirstymas viduląstelinėje ir tarpląstelinėje terpėse skiriasi, jų metabolizmas yra glaudžiai susijęs. Taigi vieno kiekio sumažėjimas ar padidėjimas sukelia abiejų mikroelementų homeostazės sutrikimus. Jei yra pirminis kalio kiekio sutrikimas, jis dažniausiai nesąlygoja magnio kiekio pakitimų, tačiau atvirkštinis mechanizmas labai ryškus.
Kalio ir magnio pusiausvyros sutrikimai – ar tai pavojinga?
Bendrosios magnio jonų atsargos 70 kg sveriančio žmogaus organizme – vidutiniškai 24 gramai (1000 mmol), iš kurių > 50 proc. yra kauluose, apie 35 proc. – skeleto raumenyse ir < 1 proc. – kraujyje [2]. Rekomenduojamas per dieną su maistu gaunamo magnio kiekis vyrams yra 350 mg, moterims – 280 mg. Jo poreikis padidėja nėštumo ir žindymo laikotarpiu (355 mg per dieną). Magnio pusiausvyrą pirmiausia reguliuoja inkstai. 3–5 proc. patekusių į glomerulų filtratą magnio jonų išskiriama į šlapimą, tuo tarpu didžioji jonizuoto magnio dalis reabsorbuojama. Taigi, padidėjus šlapimo kiekiui (pvz., gydant efektyviausiais kilpiniais diuretikais), daugiau pašalinama magnio jonų [3]. Jei sumažėja magnio rezorbcija plonojoje žarnoje, sumažėja ir jo šalinimas (< 0,5 mmol per dieną). Esant hipermagnemijai išskyrimas gali siekti 2,5 g per dieną.
Bendrosios kalio jonų atsargos 70 kg sveriančio žmogaus organizme – vidutiniškai 140 gramų (3570 mmol). Moterų organizme jo yra šiek tiek mažiau, jo kiekis truputį mažėja senstant [4]. Apie 10 proc. bendrojo kalio jonų kiekio yra prisijungusio, o likusieji 90 proc. dalyvauja mainuose. Vidutinė kalio jonų koncentracija serume yra 3,6–5,4 mmol/l. Koncentracija serume neatspindi bendrojo kalio kiekio organizme, kadangi didžioji kalio jonų dalis (98–99 proc.) yra ląstelėse.
Optimalus per dieną suvartojamo kalio kiekis yra 3–4 gramai (75–100 mmol). Daugiausia kalio pašalinama per inkstus. Inkstai reguliuoja ilgalaikę kalio homeostazę ir kalio koncentraciją kraujo serume. Trumpalaikė pastarosios reguliacija vyksta dėl kalio perėjimo iš ląstelių į viduląstelinį skystį ir atgal.
Didelė kalio koncentracija ląstelėje būtina daugeliui metabolinių procesų. Magnis reikalingas impulsui perduoti nervų ir raumens sinapsėse, kaulų mineralizacijai ir prieskydinių liaukų hormono bei daugiau nei 300 rūšių fermentų veiklai. Magnis slopina cholinoreceptorių jautrumą acetilcholinui CNS ir periferinėse sinapsėse, dėl to nervinis impulsas plinta silpniau [5]. Mažos magnio dozės ramina centrinę nervų sistemą (CNS), didesnės slopina traukulius, o didelės – sukelia narkozę. Jeigu organizme sumažėja magnio, gali pasireikšti dirglumas, raumenų silpnumas, sutrikti psichika bei širdies ritmas. Magnio trūkumas organizme dažnai pasireiškia kartu su kalio ir kalcio trūkumu [4].
Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2015 Nr. 6