Miegant ilsisi smegenys, rimsta emocijos. Manoma, kad miegas gali daug daugiau: jei miegantysis apsuptas tam tikro kvapo, susijusio su blogais prisiminimais, neigiamos emocijos realiame gyvenime jo nebevargina.
Ankstesni tyrimai įrodė, kad miegas gali pašalinti baimę. Tačiau niekas iki šiol nemėgino ištirti, kokią įtaką šiam poveikiui turi skirtingi, kruopščiai parinkti, kvapai.
Mokslininkai Katherina Hauner bei Jayus Gottfriedas iš Northwesto universiteto Evanstone, JAV, tiriamiesiems rodė keturias skirtingas veidų nuotraukas kartu su įprastu, tokiu kaip mėtų, kvapu. Rodant vieną veidą, savanoriai patirdavo skausmingas elektrinių impulsų iškrovas. Vėliau tyrėjai matavo elektros pralaidumą tiriamųjų odoje – jis didėja esant baimei, nes oda yra geresnis laidininkas prakaituojant. Nustatyta, kad, vos išvydę veidą, paveiktą elektros iškrovos, odos laidumas ženkliai sustiprėdavo.
Po eksperimento pusė tiriamųjų miegojo apsupti įvairių kvapų, tyrime naudotų, kada pasirodydavo „skausmingas“ veidas. Kitos dienos tyrime paaiškėjo, kad mažiausiai baimindavosi tie, kurių miego kvapai buvo intensyviausi. Radiologiniais tyrimais patvirtinta, kad smegenų sritys, kurios aktyvinamos jaučiant baimę, buvo mažiau aktyvios.
Kitai tiriamųjų grupei kvapų terapija taikyta ne miego metu, tačiau, kitaip nei miegojusiems tiriamiesiems, baimė, susijusi su „skausmingu“ veidu, buvo dar didesnė.
Kyla klausimas, kodėl miegant baimė disocijuojama atsiejama? nuo vaizdinio dirgiklio, o ne dar stipriau susiejama, kaip nutinka būdravimo metu. K. Hauner mano, kad tai susiję su nemiegojusių tiriamųjų teigimu, kad, kaskart užuodus specifinį kvapą, iškart mintyse iškildavo minėtas veidas.
Technika galėtų būti naudojama gydant potrauminio streso sutrikimus, iš pradžių siejant prisiminimus su kokiu nors kvapu ir miego metu skleidžiant pasirinktą aromatą. Kitas žingsnelis yra išaiškinti, kurioje miego fazėje, REM ar lėtų bangų, vyksta šie virsmai.
emedicina.lt inf.