Ankstesnieji tyrimai parodė, kad lėtinis griaučių raumenų skausmas ir somatiniai simptomai dažnai pasitaiko tarp seksualinę prievartą patyrusių asmenų; tačiau ilgalaikiai tyrimai, vertinantys skausmą ir somatinius simptomus praėjus mėnesiams po seksualinės prievartos, nebuvo atlikti.
Tyrime dalyvavo 18 m. ir vyresnės moterys, patyrusios seksualinė prievartą per paskutines 48 val. Skausmas buvo vertinamas 8-iuose kūno regionuose (galva ir veidas, kaklas, krūtinė, rankos, pilvas, nugara, dubuo ir genitalijos, kojos). 21 dažniausias somatinis simptomas (galvos skausmas, pykinimas, nemiga, besitęsiantis silpnumas ir kt.) buvo vertinami 0–10 skaitmenine skale kiekviename kūno regione pirmo jo vertinimo metu, taip pat 1 sav., 6 sav., 3 mėn. po įvykio. Potrauminis streso sindromas buvo vertinamas 6-ą sav. ir 3-ią mėn. apklausos būdu.
Kliniškai reikšmingi naujo ir pablogėjusio skausmo simptomai buvo būdingi 6-ą sav. po patirtos seksualinės prievartos (43/74, 58 proc. (95 proc. PI, 47–69 proc.)) bei 3-ą mėn. po jo (40/67, 60 proc. (95 proc. PI, 48–71 proc.)) bei buvo nustatomi regionuose, tiesiogiai nesusijusiuose su patirta trauma. Moterys taip pat išreiškė daug somatinių simptomų 8/21 (38 proc.) ir 11/21 (52 proc.), atitinkamai daugumos somatinių simptomų išraiška stiprėjo 6 sav. ir 3 mėn. po patirtos seksualinės prievartos. Koreliacijos tarp potrauminio streso sindromo ir naujo ir pablogėjusio skausmo simptomų buvo neryškios arba tik vidutinės, tai rodo šių pasekmių išskirtinumą. Tyrimu daroma išvada, kad naujai pasireiškiantis ir blogėjantis skausmas bei somatiniai simptomai, besitęsiantys mažiausiai 3 mėn., yra seksualinės prievartos pasekmė, todėl būtini tolesni tyrimai.
J. C. Ulirsch ir kt. Eur J Pain 18 (2014) 559–566