Viduriavimas – rimtas ir labai paplitęs simptomas, pasireiškiantis sutrikus virškinimo traktui. Tiesa, jis gali būti ir kitų, nesusijusių su virškinimu, ligų simptomas. Ypač pavojingas viduriavimas gali būti mažiems vaikams (pagal dažnumą viduriavimas yra antroje, karščiavimas – pirmoje vietoje).
Apie tai, kas sukelia šį sutrikimą, kiek jis pavojingas vaikų (ir ne tik) sveikatai, kiek svarbu kuo greičiau atkurti prarastų skysčių kiekį bei žarnyno gleivinės vientisumą, apie bene geriausiai ištirtą probiotikų poveikį (taip pat ir profilaktinį) sutrikus žarnyno veiklai, kai viduriavimą sukelia virusai, ir kitus aktualius šios temos klausimus kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Vaikų klinikos gyd. Rūta Kučinskiene.
Vaikų viduriavimas: kaip vertinate šį sveikatos sutrikimą? Kokie yra dažniausi viduriavimą sukeliantys patogenai?
Viduriavimas yra dažnas vaikų sveikatos sutrikimas, kuris jauniems vaikams sukelia skysčių trūkumą ir būtinybę gydyti ligoninėje. Viduriavimą sukelia bakterijos (Salmonella, Campylobacter, kt.) ir virusai (rotavirusas, noravirusas, kt.). Bakterinės kilmės viduriavimas dažnesnis vasarą (karštuoju laikotarpiu), o virusinės kilmės viduriavimas būdingesnis šaltuoju metų laikotarpiu – žiemą, pavasarį. Bakteriniu viduriavimu serga įvairaus amžiaus vaikai, o virusinės kilmės viduriavimai būdingesni jaunesniems ikimokyklinio amžiaus vaikams.
Kiek grėsminga ši liga dėl galimų komplikacijų: dehidracijos, elektrolitų netekimo ir pan.?
Viduriuojant netenkama skysčių ir elektrolitų – kalio, natrio, dažnai išsivysto hipoglikemija (mažas gliukozės kiekis kraujyje). Šie simptomai dažnesni ir grėsmingesni kūdikiams ir vaikams iki 2–3 metų. Per mažas kalio kiekis gali sukelti gyvybei pavojingų širdies komplikacijų. Jei viduriavimas dažnas ir vaikas yra jauno amžiaus, būtina atkurti skysčius lašinant juos į veną, nes gali išsivystyti šokas. Pavojingiausia yra rotavirusinė infekcija, nes jos metu ryškiausi elektrolitų sutrikimai, ilgiausiai trunka viduriavimas ir karščiavimas. Rotaviruso sukeltu viduriavimu praserga visi vaikai nuo 6 mėnesių iki 2 metų, nes tai visuomenėje paplitusi infekcija. Todėl sukurti skiepai nuo šios infekcijos ir rekomenduojamas skiepijimas.
Koks yra probiotikų mokslinis pagrįstumas ir gydymo rekomendacijos klinikinėje praktikoje?
Viduriavimo gydymas susideda iš skysčių ir elektrolitų atkūrimo, padidėjusios sekrecijos į žarnų spindį (dėl virusų toksinų) sumažinimo, žarnų gleivinės uždegimo mažinimo. Virusinės kilmės viduriavimo gydymas yra simptominis, o bakterinės kilmės viduriavimo gydymas, jei jis reikalingas, yra etiologinis, t. y. antibiotikais. Yra daug įrodymų, pagrįstų klinikinių tyrimų duomenimis, kad probiotikai skatina žarnų gleivinės gijimą veikdami per žarnyno imuninę sistemą ir didindami imunoglobulino А išsiskyrimą. Probiotikų vartojimas nuo virusinio viduriavimo pradžios sutrumpina viduriavimo trukmę ir pagreitina sveikimą. Probiotikai yra įtraukti į Europos vaikų gastroenterologų draugijos ūminio gastroenterito gydymo rekomendacijas.
Kada rekomenduojama vartoti probiotikų? Koks jų terapinis efektyvumas?
Probiotikų rekomenduojama vartoti kuo anksčiau, prasidėjus viduriavimui, ir tiek ilgai, kiek trunka viduriavimas. Vartojant probiotikų, viduriavimas sutrumpėja vidutiniškai 1,5 paros.
Teigiama, kad Saccharomyces boulardii atstovauja vienų geriausiai ištirtų probiotikų grupei. Ar tai galima patvirtinti?
Saccharomyces boulardii,kaip ir Lactobacillus GG ir Lactobacillus reuteri, yra daugiausiai įrodymų apie teigiamą poveikį gydant viduriavimą turinčios probiotikų rūšys. Saccharomyces boulardii yra grybelinės kilmės probiotikas, todėl atsparus antibiotikams ir tinkamas vartoti vienu metu su antibakteriniu gydymu. Saccharomyces boulardii ypač tinkamas antibiotikų sukeltam viduriavimui gydyti.
Kaip šie probiotikai veikia virškinimo sistemą? Ar galima juos vartoti profilaktiškai?
Probiotikų vartojimo indikacijos – bet kokios kilmės viduriavimas. Profilaktiškai rekomenduojami retais atvejais, pavyzdžiui, gydant pasikartojantį pseudomembranozinį kolitą (antibiotikų sukeltas lėtinis vis atsikartojantis viduriavimas) arba po žarnyno operacijų, kai suformuotas ileoanalinis rezervuaras. Probiotikų poveikis – atkurti žarnyno gleivinės vientisumą, gaminti baktericidines medžiagas ir fermentus, veikti imuninę sistemą.
Viduriavimas vargina ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius. Ką rekomenduotumėte užklupus šiam negalavimui, kam skirtinas ypatingas dėmesys (probiotikų vieta), profilaktika ir pan.?
Dažniausia suaugusiųjų viduriavimo priežastis – bakterinės kilmės kolitai, kurie dažnesni vasarą, kai apsikrečiama per netinkamai laikomą ar netinkamai paruoštą maistą. Dažniausias bakterinių kolitų sukėlėjas – Salmonella. Šiuo metu vyrauja nuomonė, kad bakterinės kilmės viduriavimas nebūtinai turi būti gydomas antibiotikais. Jei organizmas stiprus, nėra lėtinių ligų ir pacientas nėra vyresnio amžiaus ar po operacijų, visiškai pasveikstama vartojant simptominį gydymą – skysčius, specialius elektrolitų tirpalus, probiotikus. Tik antibiotikų sukeltas viduriavimas visada gydomas antibiotikais ir tikslinga profilaktika probiotikais. Antibiotikai dažnai sukelia viduriavimą, tačiau tęsti antibakterinį gydymą ar gydyti jo sukeltas komplikacijas galima vartojant probiotikus. Probiotikai yra gerai toleruojami ir saugūs, ypač vertingi Clostridium difficile sukeltam kolitui gydyti ir atkryčių profilaktikai. Vertinant klinikinių tyrimų metaanalizę, geriausias efektas pasiekiamas paskyrus pacientui Saccharomyces boulardii, nes mieliagrybio nenaikina standartiniai antibiotikai.
Bakteriniai viduriavimai pavojingi nusilpusiems vyresnio amžiaus ar labai jauniems kūdikiams bei vaikams. Virusinės kilmės viduriavimas suaugusiesiems daug retesnis nei kūdikiams, nes su amžiumi vystosi imunitetas dėl dažnai sutinkamų visuomenėje paplitusių virusų. Viduriavimų priežastis suaugusiesiems gali būti ir visai ne infekcinė – lėtinės uždegiminės žarnyno ligos, piktybiniai augliai, žarnų divertikuliozė ir polipozė bei daug kitų priežasčių gali sukelti viduriavimą, todėl užsitęsus simptomams, būtina gydytojo konsultacija.
Keliautojų diarėja – būdingiausia keliaujančiųjų į svetimus kraštus liga. Kai kurie žmonės turi didesnę tikimybę susirgti. Kodėl? Kaip išvengti tokių sveikatos sutrikimų arba gydytis?
Keliautojų viduriavimas nustatomas 20–50 proc. visų keliaujančiųjų. Dažniausia keliautojų viduriavimo priežastis yra su vandeniu ir maistu patekę mikrobai. Dažniausias sukėlėjas – enterotoksinė Escherichia coli. Ne tik higieniniai įgūdžiai, gerai paruoštas maistas, bet ir profilaktika probiotikais padeda išvengti viduriavimo. Klinikiniai tyrimai su probiotikų mišiniais ar vienos rūšies probiotikais – Lactobacillus GG ar Saccharomyces boulardii – įrodė teigiamą profilaktinį ir gydomąjį poveikį keliautojų viduriavimo atveju. Vartojant Saccharomyces boulardii, keliautojų viduriavimas nustatytas 28,7 proc., palyginti su 39,1 proc. žmonių placebo grupėje. Remiantis tyrimų metaanalizės duomenimis, probiotikai ypač efektyvūs bet kokio ūminio viduriavimo metu tiek suaugusiesiems, tiek vaikams. Saccharomyces boulardii paskirtas per pirmąsias 48 val., palyginti su paskirtu per 96 val., akivaizdžiai sumažino ūminio kolito (karščiavimo, viduriavimo) požymius vaikams (atitinkamai 85 ir 40 proc.) ir viduriavimo trukmę suaugusiesiems (atitinkamai 4,8 ir 3,6 dienų). Daugumai keliaujančiųjų svarbu vengti viduriavimo, todėl profilaktika probiotikais yra saugiausia ir pigiausia. Profilaktinė probiotikų dozė – pusė gydomosios, kartojama visos kelionės metu, o suviduriavus dozė padidinama perpus.