Vietiškai veikiantys analgetikai, kurie vartojami tiesiai ant odos, modifikuoja skausmą per jutimines galūnėles ir/ar papildomus ląstelinius elementus. Taikant tokį metodą, vaistas mažai veikia sistemiškai, gerai toleruojamas, retai sukelia šalutinių poveikių, jį galima derinti su geriamaisiais preparatais. Ikiklinikiniai tyrimai rodo, kad yra didelės galimybės naujiems vietinio poveikio analgetikams, skirtiems gydyti neuropatiniam skausmui, atsirasti.
Dabar du vietinio poveikio analgetikai yra patvirtinti poherpinės neuralgijos gydymui (5 proc. lidokaino pleistras, kapsaicino 8 proc. pleistras) bei yra įrodymų apie jų efektyvumą ir kitų neuropatinio skausmo būklių gydymui. Palyginamieji tyrimai rodo esant panašiam efektyvumui tiek skiriant vietinio poveikio, tiek tabletinius preparatus. Kita vertus, ne visiems asmenims vietinio poveikio preparatai veiksmingi, todėl yra poreikis veiksnių, kurie padėtų prognozuoti jautrumą vietinio poveikio analgetikams (individualiems veiksniams, jutiminėms charakteristikoms nustatyti). Taip pat daugėja kontroliuojamųjų tyrimų ir atvejų aprašymų apie tiriamųjų preparatų (vazodilatatorių, gliutamato receptorių antagonistų, alfa-2 receptorių antagonistų, antidepresantų, centrinio poveikio vaistų) ir jų derinių efektyvumą gydant neuropatinį skausmą. Yra domimasi sudėtinių vietinio poveikio analgetikų, skirtų neuropatiniam skausmui gydyti, nors šiam sprendimui lieka keletas iššūkių. Vietinio poveikio analgetikai taip pat gali būti vertingi kaip papildomi preparatai gydant neuropatinį skausmą.
J. Sawynok. Eur J Pain 18 (2014) 465–481