Nepaisant stiprių opioidinių analgetikų padidėjusių galimybių ir įrodymais paremtos medicinos skausmo gydymo rekomendacijų, nepakankamas vėžinio skausmo gydymas išlieka gana dažnas reiškinys. Pailginto atsipalaidavimo opioidai, kitaip nei greito atsipalaidavimo opioidai, sukelia ilgesnę analgeziją. Apžvalginiame tyrime buvo palygintas pailginto atsipalaidavimo opioidinių analgetikų efektyvumas ir saugumas gydant vidutinio stiprumo ir stiprų vėžinį skausmą.
Buvo vertinti atsitiktinių imčių kontroliuojamieji tyrimai ir stebimieji kontroliuojamieji tyrimai, kurie lygino pailginto atsipalaidavimo opioidus gydant vėžinį skausmą. Duomenys buvo renkami iš MEDLINE, EMBASE, Kochrano bibliotekos duomenų bazių. Du nepriklausomi tyrėjai atrinko ir vertino atrinktus įrašus tam, kad parinktų atitinkamus tyrimus. Du kartus buvo patikrintas atrinktų tyrimų šališkumas bei įvertintas visapusiškas įrodymų stiprumas naudojant ištyrimo rekomendacijų gradaciją, įrodymų vertinimo laipsniavimą. Iš viso buvo įtraukti į apžvalgą trys dvigubai akli atsitiktinių imčių kontroliuojamieji tyrimai, du neakli atsitiktinių imčių kontroliuojamieji tyrimai ir keturi stebimieji tyrimai. Visi atsitiktinių imčių tyrimai ir vienas stebimasis tyrimas turėjo didelę šališkumo riziką, o trims stebimiesiems tyrimams šališkumo rizika buvo neaiški. Atrinktų apžvalgai tyrimų efektyvumo ir saugumo įrodymai buvo menki ar labai menki. Visi duomenys buvo kiekybiškai apskaičiuoti, nes vis dar trūksta atitinkamų tyrimų, taip pat ir patys tyrimai turi trūkumų, ypač dėl tyrimo vaizdinio apipavidalinimo ir jo kokybės. Ši sisteminė apžvalga leidžia daryti išvadą, kad nėra reikšmingų skirtumų tarp efektyvumo ir šalutinių poveikių pailginto veikimo opioidų, skiriamų vėžiniam skausmui malšinti. Todėl įrodymais grindžiamas tyrimas parodė reikšmingus skirtumus tarp pailginto veikimo opioidinių analgetikų. Tačiau ši apžvalga yra negausios imties, todėl, norint pagal įrodymais pagrįstos medicinos metodologiją padaryti apibendrintas išvadas, reikia tolesnių apžvalginių tyrimų.
B. Mesgarpour. Eur J Pain 18 (2014) 605–616