Lėtinio skausmo deskriptorių dažnis ir skausmo kokybinio vertinimo prasmė

Tyrime apklaustų lėtinio skausmo pacientų tikslai: 1) nustatyti dažniausiai vartojamus žodžius, pacientų taikomus apibūdinti skausmo pobūdžiui (pvz., aštrus, bukas), ir 2) įvertinti skausmo pobūdžiui nusakyti taikomų priemonių vertę. Buvo apklausta 213 asmenų, patiriančių nugaros smegenų traumos (NST) arba išsėtinės sklerozės (IS) sukeliamą skausmą.

Rezultatai buvo derinti su ankstesnių tyrimų duomenimis, kurie parodė, kad pacientai, patiriantys įvairių tipų skausmą, apibūdina jį skirtingai bei vartoja skirtingus skausmažodžius, be to, šių skausmo kokybės rodiklių naudojimo dažnis tarp tyrimo dalyvių taip pat labai svyravo.

Pavyzdžiui, NST pacientai, patiriantys skausmą žemiau pažaidos, skausmo deskriptorių „deginimas“ nurodė daug dažniau nei pacientai, patiriantys NST ir pečių, rankų ar kaklo skausmus, ar pacientai, sergantys IS. Tiriant skausmo pobūdžiui nusakyti taikomų priemonių vertę, nustatyta, kad tik vienas skausmo pobūdžio matas pasitaikė tarp visų 14-os labiausiai paplitusių skausmažodžių. Taip pat, nors yra žinoma įvairių skausmažodžių atskirti nocicepciniam skausmui nuo neuropatinio, netikėta buvo tai, kad tik nedaug skausmažodžių persidengė. Šio ir kitų panašių tyrimų rezultatai, taikant panašias procedūras, bus naudingi įvertinant ir plėtojant esamus ir būsimus skausmo pobūdžio matavimus.

Chen-Ping Lin,1, Amy E. Kupper, Arnold R. Gammaitoni, Bradley S. Galer, Mark P. Jensen . European Journal of Pain15 (2011) 628–633