LSMU ir KTU mokslininkų grupės projektas
Prof. dr. Ingrida Ulozienė
LSMU MA Ausų, nosies ir gerklės ligų klinika
Skatindamos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų bendradarbiavimą, abi aukštosios mokyklos 2015 m. antrą kartą organizavo konkursą bendriems LSMU ir KTU mokslo projektams finansuoti. Šiam konkursui Mokslo fondas papildomai skyrė 60 tūkst. eurų. Konkursui buvo pateiktos 27 paraiškos. Finansavimas skirtas 6 LSMU ir KTU ekspertų komisijos atrinktiems projektams, tarp kurių pateko ir INTVEST. Šio projekto dalyviai: LSMU atstovai: prof. dr. Ingrida Ulozienė (projekto vadovė), prof. habil. dr. Virgilijus Ulozas, dr. Rasa Liutkevičienė, gyd. rezidentė Milda Šileikaitė; KTU atstovai: prof. dr. Vaidotas Marozas (projekto vadovas), magistrantas Skirmantas Stanaitis ir doktorantas Mindaugas Marozas.
Projekto tikslas ir uždaviniai
Projekto tikslas – sukurti inovatyvią kompiuterizuotą sistemą, skirtą periferinės vestibulinės sistemos funkcijai tirti.
Uždaviniai:
- Sukurti kompiuterizuotos sistemos, į kurią įeitų statinio ir dinaminio subjektyvios regos vertikalės suvokimo tyrimai, koncepciją;
- Įgyvendinti techninės įrangos, susidedančios iš statinės bei dinaminės subjektyvios regos vertikalės suvokimo, maketą objektyviam periferinės vestibulinės sistemos funkcijos vertinimui;
- Ištirti sistemos prototipą laboratorinėmis sąlygomis: derinant skirtingus tyrimo metodus įvertinti sukurtos sistemos registruojamų parametrų informatyvumą, patikimumą ir pritaikomumą klinikiniam tyrimui;
- Parengti išvadas ir rekomendacijas aparatinės sistemos dalies tobulinimui ir programinės dalies (programų, skirtų periferinės vestibulinės sistemos atskirų dalių sutrikimo vertinimui ir kompleksinių pusiausvyros sutrikimo rodiklių nustatymo algoritmui) sukūrimui.
Teikiamame projekte siekiama sukurti inovatyvią, portatyvią periferinės vestibulinės funkcijos tyrimo sistemą, pagrįstą virtualios realybės didelės raiškos ir plataus regos lauko akiniais bei galvos orientacijos erdvėje nustatymo jutikliais (akselerometru, giroskopu ir magnetometru). Ši inovatyvi sistema galėtų būti naudojama kaip papildomas tyrimas klinikinėje praktikoje kartu su vaizdo nistagmografija arba kaip alternatyvus tyrimas situacijose, kai reikia greitesnės orientacinės informacijos (pirminės sutrikimų atrankos) apie galimą periferinės vestibulinės funkcijos sutrikimą. Ši sistema galėtų būti panaudota vyresnio amžiaus žmonių vestibulinei funkcijai tirti kaip paprastas, nebrangus, portatyvus patikros metodas.
Mūsų kuriama sistema integruotų statinės bei dinaminės regos vertikalės suvokimo testus. Ateityje planuojama prie sukurtos sistemos pridėti ir statinį bei dinaminį regos aštrumo nustatymo testus. Kuriamos sistemos aparatinei daliai bus panaudotos rinkoje esančios kompiuterinių žaidimų pramonėje sukurtos virtualios realybės technologijos. Kuriamas prietaisas atrodytų kaip naro akiniai-kaukė, valdomas specialiu įtaisu, leidžiančiu pačiam tiriamajam keisti vertikalės padėtį (2 pav.), o tyrimų atlikimui ir rezultatų vertinimui būtų sukurta originali programinė įranga, kurią galima būtų susieti ir su mobiliosiomis informacijos technologijomis (pvz.: iPad, iPhone ar pan.). Tikimasi, kad ši inovatyvi tyrimų sistema įgalins kurti ir naujus vestibulinės funkcijos tyrimo testus, kuriuose bus pasinaudota galimybe susieti vaizdo stimulus su galvos orientacija ir galvos judėjimo kampiniu greičiu erdvėje. Nauji testai, įgyvendinti inovatyvioje programinėje įrangoje, gerokai išplės tyrimo galimybes, optimizuos jo atlikimą.
Potencialus praktinis pritaikymas
Projektui pasibaigus bus sukurtas inovatyvus periferinės vestibulinės funkcijos tyrimų sistemos prototipas / koncepcinis modelis, gauta laboratorinių duomenų apie sistemos tikslumą ir patikimumą. Taip pat bus sukurtas planas ir rekomendacijos sistemos bandymams klinikinėje aplinkoje; pasirengta tirti pacientus, ypač sergančius su senėjimu susijusiomis degeneracinėmis ligomis, galinčiomis pakenkti periferinei vestibulinei funkcijai. Atlikus tyrimus ir nustačius pakitimus, planuojama pasiūlyti platesnės apimties vyresnio amžiaus žmonių vestibulinės funkcijos tyrimus. Remdamiesi jų rezultatais, gydytojai geriatrai, reabilitologai galėtų greičiau pasiūlyti pacientams tinkamas vestibulinės reabilitacijos ir gerontechnologines priemones, kuriomis galima padėti sumažinti vyresnio amžiaus žmonių griuvimo riziką.
Plačiau skaitykite „Otorinolaringologijos aktualijose“ Nr. 1, 2015