Suaugusiųjų pragulų profilaktika ir gydymas

2014 m. Nacionalinio sveikatos ir klinikinės kokybės instituto klinikinės praktikos gairių santrauka. Pragulos formuojasi, kai, esant netinkamai padėčiai, tam tikras odos plotas bei po ja esantys audiniai suspaudžiami ir dėl sutrikusio aprūpinimo krauju pažeidžiami. Dažniausiai pragulų atsiranda žmonėms, kurie dėl ligos negali pasikelti iš lovos ar vežimėlio, todėl jos kartais vadinamos „lovos opomis“ (angl. bedsores) ar „spaudimo opomis“ (angl. pressure sores).

Tam tikra pragulų rizika gresia visiems ligoniams, bet didžiausia yra sunkiai sergantiems, neurologinių sutrikimų turintiems, mažai judantiems, prastos mitybos žmonėms bei sutrikusią laikyseną ar kūno deformacijų turintiems asmenims. Be to, pragulas gali lemti ir naudojama specialiai nepritaikyta įranga (pvz., vežimėlių ar lovų), neturinti pavojingose vietose spaudimą mažinančių dalių. Kadangi pragulų priežastys skiriasi, jų profilaktikos ir gydymo priemonės turi būti tinkamos bei prieinamos įvairiomis sąlygomis (tiek bendruomenės slaugos, tiek slaugos antrinės asmens sveikatos priežiūros įstaigose).

Pragulų daugeliu atvejų galima išvengti. Jų profilaktika yra įtraukta į Nacionalinės sveikatos tarnybos (angl. National Health Service, NHS) Sveikatos departamento 2014–2015 metų baigčių gerinimo plano penktąjį sąrašą. Šiame gairių dokumente susisteminti pragulų profilaktikos ir gydymo duomenys. Gairių tikslas – užtikrinti, kad klinikinė praktika būtų pagrįsta geriausiais šiuo metu prieinamais moksliniais įrodymais.

Profilaktikos rekomendacijos apima pragulų identifikavimo ir rizikos įvertinimo metodus bei profilaktikos priemones, kurias rekomenduojama taikyti. Pragulų gydymo gairės apima žaizdų priežiūros, papildomų priemonių taikymo bei atraminių paviršių naudojimo rekomendacijas. Nors kol kas nepakanka klinikinės patirties ir gerai pagrįstų praktinių nurodymų, skirtų pragulų profilaktikai ir gydymui, tikimasi, kad šios įrodymais pagrįstos gairės padės sumažinti pragulų skaičių nacionaliniu lygmeniu.

 

APIBENDRINTOS SVARBIAUSIOS REKOMENDACIJOS

Toliau pateikiamos rekomendacijos ypač svarbios ir taikytinos pirmiausia.

Pragulų rizikos įvertinimas

  • Pragulų rizika turi būti įvertinta ir dokumentuota šiems suaugusiesiems:
  • kurie hospitalizuojami į antrinės asmens sveikatos priežiūros įstaigas ar slaugos namus, teikiančiuose sveikatos priežiūros paslaugos pagal NHS standartus, arba
  • kuriems teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos pagal NHS standartus kitoje aplinkoje (pvz., pirminės ir bendruomenės slaugos ar skubiosios pagalbos tarnybose), kai yra rizikos veiksnių:

ü  labai sutrikęs judrumas (pvz., patirtas nugaros smegenų pažeidimas);

ü  labai sutrikę jutimai;

ü  anksčiau buvusios ar esamos pragulos;

ü  mitybos sutrikimai;

ü  negebėjimas keisti kūno padėties;

ü  ryškus pažinimo funkcijų sutrikimas.

Odos būklės įvertinimas

  • Didelę pragulų riziką turintiems suaugusiesiems reikia pasiūlyti pasitikrinti odos būklę pas kvalifikuotą sveikatos priežiūros specialistą. Tiriant turi būti atsižvelgta į paciento nurodomą skausmingumą ar diskomfortą ir atidžiai patikrinama oda:
  • vientisumas spaudžiamose srityse;
  • spalvos pokyčiai ar dėmės;
  • temperatūros pokyčiai, tvirtumas ir drėgmė (pvz., esant šlapimo nelaikymui, edemai, išsausėjimui, uždegimui).

Slaugos planavimas

  • Suaugusiesiems, kuriems nustatyta didelė pragulų rizika, turi būti sudarytas ir dokumentuotas individualus slaugos planas, atsižvelgiant į:
  • rizikos ir odos būklės įvertinimo rezultatus;
  • papildomų spaudimą probleminėse vietose mažinančių priemonių poreikį;
  • pacientų judrumą ir gebėjimą keisti savo kūno padėtį;
  • gretutines ligas;
  • paciento pageidavimus.

Kūno padėties keitimas

  • Suaugusiuosius, kuriems nustatyta pragulų rizika, reikia skatinti keisti kūno padėtį kuo dažniau, mažiausiai kartą per 6 valandas. Pacientams, kurie negeba keisti kūno padėties, reikia pasiūlyti pagalbą ir, jei reikia, pasiūlyti naudotis reikiama įrangą. Reikia užrašyti, kaip dažnai pacientui būtina keisti kūno padėtį.

Suaugusiųjų pragulų profilaktikai skirti prietaisai

  • Specialiai pritaikytus poroloninius čiužinius turi naudoti suaugusieji:
  • kurie hospitalizuojami į antrinės asmens sveikatos priežiūros įstaigas;
  • kuriems nustatoma didelė pragulų rizika pirminės ir bendruomenės slaugos aplinkose.

Sveikatos priežiūros specialistų rengimas ir mokymas

  • Sveikatos priežiūros specialistus reikia mokyti pragulų profilaktikos, kad jie žinotų:
  • kuriems pacientams pragulų rizika yra didžiausia;
  • kaip atpažinti suspaudimo sukeltą pažeidimą;
  • kokių imtis priemonių norint apsaugoti pacientą nuo naujo pažeidimo ar esamo sunkėjimo;
  • su kuo susisiekti norint gauti daugiau informacijos, ar iškilus neaiškumų dėl tolesnės taktikos.
  • kaip įvertinti pragulų atsiradimo riziką ir pacientų odos būklę
  • kaip tinkamai pakeisti paciento kūno padėtį
  • apie spaudimą perskirstančius prietaisus
  • kaip su pacientais ir juos slaugančiais asmenimis aptarti pragulų profilaktikos klausimus
  • kur kreiptis norint papildomos informacijos, patarimo ar pagalbos.
  • Reikia užtikrinti tęstinį tobulinimą sveikatos priežiūros specialistų, kurie susiduria su didelę pragulų riziką turinčiais pacientais. Mokymų metu kursantai turėtų sužinoti:

Pragulų kulnų srityse gydymas

  • Kuriant individualų slaugos planą, su pragulų kulnų srityse turinčiais suaugusiaisiais bei juos slaugančiais asmenimis reikia aptarti, kaip būtų galima sumažinti kulnų apkrovą.

 

REKOMENDACIJOS

 

Toliau pateikti nurodymai yra pagrįsti geriausiais prieinamais moksliniais įrodymais.

Šiame gairių dokumente pristatant rekomendacijas vartojami terminai (pvz., „pasiūlyti“ (angl. offer) ar „apsvarstyti“ (angl. consider)) rodo rekomendacijos laipsnį. Suaugusiaisiais laikomi 18 metų ir vyresni asmenys.

Terminai „pragulų rizika“ ir „didelė pragulų rizika“ vartojami kalbant apie suaugusiuosius, kuriems gali atsirasti pragulų. Pragulų rizika yra, kai remiantis klinikiniais kriterijais ir (ar) patvirtintais rizikos vertinimo įrankiais nustatoma pragulų susiformavimo tikimybė. Didelė pragulų rizika yra, kai vertinant riziką nustatomi keli rizikos veiksniai (pvz., smarkiai sutrikęs judrumas, sutrikusi mityba, negebėjimas keisti kūno padėties, ryškūs pažinimo funkcijų sutrikimai). Suaugusieji, turėję ar šiuo metu turintys pragulų, taip pat priskiriami didelės rizikos grupei.

 

Profilaktika

Rizikos įvertinimas

  1. Būtina nepamiršti, kad pragulų rizika gresia visiems pacientams.
  2. Pragulų rizika turi būti įvertinta ir dokumentuota suaugusiesiems:
    • kurie hospitalizuojami į antrinės asmens sveikatos priežiūros įstaigas ar slaugos namus, kuriuose teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos pagal NHS standartus arba
    • kuriems teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos pagal NHS standartus kitoje aplinkoje (pvz., pirminės ir bendruomenės slaugos ar skubiosios pagalbos tarnybose), kai yra rizikos veiksnių:
  • smarkiai sutrikęs judėjimas (pvz., nugaros smegenų pažeidimą patyrę žmonės);
  • smarkiai sutrikę jutimai;
  • anksčiau buvusios ar esamos pragulos;
  • sutrikusi mityba;
  • negebėjimas keisti kūno padėties;
  • smarkia sutrikusios pažinimo funkcijos.
  1. Reikia apsvarstyti galimybę įvertinti pragulų riziką naudojant patvirtintą skalę (pvz., Braden, Waterlowo ar Nortono), kuri galėtų pagrįsti klinikinius sprendimus.
  2. Pasikeitus klinikinei situacijai, pragulų riziką reikia vertinti pakartotinai (pvz., po operacijos, pablogėjus būklei dėl pagrindinės ligos ar pasikeitus paciento judrumui).

 

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas. Ekspertų rekomendacijos“. 2015