Doc. dr. Jolanta Kudzytė
LSMU Vaikų ligų klinika
Švokštimas – tai tęstinis muzikinis garsas, išklausomas auskultuojant plaučius, trunkantis ilgiau nei 250 msek. Jis sąlygotas pasunkėjusio oro tekėjimo susiaurėjusiais kvėpavimo takais ir bronchų sienelių vibracijos sukeliamų turbulentinių oro srovių. Švokštimo garsas gali būti aukštas ar žemas, vientisas ar sudėtinis, gali atsirasti įkvepiant arba iškvepiant.
Švokštimas – nespecifinis simptomas. Tai dažna vaikų kvėpavimo takų ligų išraiška. Ženkliai dažniau švokštimas būna girdimas ikimokyklinio amžiaus vaikams, nes jų kvėpavimo takai anatomiškai siauresni, intensyvesnė sekrecija, dar padidėjanti sergant virusine infekcija, greitai paburkstanti gleivinė.
Vaikams iki 3 metų amžiaus virusinės kvėpavimo takų infekcijos pasireiškia švokštimu iki 30 proc. atvejų, pikas – 2–6 mėn. Liga paprastai prasideda nuo slogos, vėliau per 3–5 dienas išryškėja kosulys, švokštimas, gali atsirasti respiracinio distreso požymiai. Būklė gerėja ir simptomai išnyksta laipsniškai, maždaug per 2 savaites. Simptomų jautrumas inhaliaciniams bronchodilatatoriams bei sisteminiams gliukokortikoidams gali būti įvairus. Iki 50 proc. atvejų būna pasikartojantis švokštimo epizodas kitos virusinės kvėpavimo takų infekcijos metu.
Vaikų švokštimo priežastys atsižvelgiant į simptomų dažnį:
- Ūminis švokštimas:
- obstrukcinis bronchitas;
- bronchiolitas;
- pneumonija;
- astma.
- Pasikartojantis švokštimas:
- pasikartojančių virusinių infekcijų sukeltas švokštimas;
- astma.
- Pastovus švokštimas:
- persirgus bronchiolitu;
- obliteruojantis bronchiolitas;
- astma.
- Antrinis švokštimas:
- bronchopulmoninė displazija;
- svetimkūnis;
- kraujagysliniai žiedai;
- tracheoezofaginė fistulė;
- cistinė fibrozė;
- tuberkuliozė;
- lėtinis rinosinusitas;
- gastroezofaginis refliuksas;
- tracheomaliacija;
- kvėpavimo takų augliai;
- širdies augliai;
- centrinės nervų sistemos, raumenų ligos;
- pirminė cilijų diskinezija;
- α1 – antitripsino trūkumas.
Diagnostika
- Anamnezė:
- kosulys – sausas, gali būti priepuolinis/drėgnas neproduktyvus/drėgnas produktyvus;
- dusulys;
- krūtinės spaudimo pojūtis – ligoniai skundžiasi, jog spaudžia, slegia krūtinę, kartais tas jausmas vadinamas skausmu;
- švokštimas (švilpimas) – garsas iškvepiant, kurį jaučia pats pacientas ar jo tėvai.
- Klinikinis ištyrimas:
- antropometrija;
- apžiūra – kvėpavimo distreso požymiai (tachipnėja, pagalbinių raumenų darbas kvėpuojant), anatominės anomalijos, cianozės požymiai, alergijos požymiai;
- SpO2 matavimas;
- rinoskopija – alerginė sloga, sinusitas, nosies polipai (įtarti cistinę fibrozę);
- palpacija – limfadenopatija, trachėjos deviacija;
- perkusija;
- auskultacija – padeda įvertinti švokštimo pobūdį ir lokalizaciją, papildomus garsus.
- Radiologiniai tyrimai:
- Krūtinės ląstos rentgenograma – pirmo švokštimo epizodo metu, kai neaiški priežastis, kai švokštimas išlieka skiriant gydymą. Kiekvieno astmos paūmėjimo metu krūtinės ląstos rentgenogramos neatliekamos, jei nėra papildomų indikacijų. Krūtinės ląstos rentgenograma padeda diagnozuoti:
ü Lokali/difuzinė plaučių patologija – difuzinė plaučių hiperinfliacija būdinga astmai, cistinei fibrozei, pirminei ciliarinei diskinezei, aspiracijai. Randami židininiai pakitimai būdingi struktūrinėms anomalijoms, esant svetimkūnio aspiracijai.
ü Parenchimines plaučių ligas, atelektazes, bronchektazes.
ü Širdies nepakankamumo požymius: kardiomegaliją, išsiplėtusias plaučių kraujagysles, plaučių edemos požymius.
ü Tarpuplaučio darinius, padidėjusius limfmazgius, kraujagyslių žiedą.
- Kompiuterinė tomografija – esant specialioms indikacijoms (tarpuplaučio patologijai, plaučių parenchimos pakitimams).
- Magnetinio rezonanso angiografija – įtariant kraujagyslinę patologiją.
- Kontrastinis radiologinis tyrimas su bariu – padeda diagnozuoti kraujagyslių žiedą, rijimo sutrikimus, gastroezofaginį refliuksą, tracheoezofagines fistules. Atliekamas tik įtariant minėtų patologijų!
- Kvėpavimo funkcijos tyrimai:
- Išsamūs kvėpavimo funkcijos tyrimai (galima bandyti atlikti nuo 5 m., o vertinti nuo 7 m. amžiaus) – padeda įvertinti kvėpavimo takų obstrukciją, jos sunkumo laipsnį, vietą, atsaką į bronchodilatacinį gydymą;
- bronchų provokaciniai mėginiai su metacholinu, histaminu ar fiziniu krūviu.
Plačiau apie tai skaitykite žurnale „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2016 Nr. 1