Doc. dr. Valdonė Misevičienė, prof. dr. Rimantas Kėvalas
LSMU Vaikų ligų klinika
Ūminis bronchiolitas (bronchiolitis acuta) – ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, kuri pasireiškia viršutinių kvėpavimo takų uždegimu ir apatinių kvėpavimo takų obstrukcija, atsiradusia dėl uždegimo pokyčių smulkiuosiuose bronchuose ir bronchiolėse. Serga kūdikiai ir vaikai iki dvejų metų amžiaus. Tai dažnai pasitaikanti, savaime praeinanti liga, kurios 75 proc. atvejų tenka vaikams iki 1 metų, sergamumo pikas – 3–6 mėn. amžiuje.
Etiologija
Infekcijos šaltinis – ūmine virusine kvėpavimo takų infekcija sergantis asmuo. Didžiausias sergamumas – nuo vėlyvo rudens iki ankstyvo pavasario. Sukėlėjai – įvairūs virusai:
- respiraciniai sincitiniai virusai (RSV) – apie 60 proc. atvejų;
- rinovirusai (RV) – apie 14 proc.;
- žmogaus metapneumovirusai (hMPV) – apie 15 proc.;
- paragripo, gripo, adeno ir kiti virusai;
- retai – netipiniai sukėlėjai (Mycoplasma pneumonia, Chlamydia pneumonia).
Rizikos veiksniai
- neišnešiotumas (ypač mažiau nei 32 gestacijos savaitės);
- gretutinės patologijos: bronchopulmoninė displazija (lėtinė naujagimių plaučių liga), įgimtos širdies ydos, cistinė fibrozė, imunodeficitas, nervų raumenų ligos ir kt.;
- jaunesnis nei 3 mėnesių amžius;
- pasyvus rūkymas;
- dirbtinis maitinimas;
- vyriškoji lytis;
- alergijos anamnezė šeimoje.
Patogenezė
- Vyrauja smulkiųjų kvėpavimo takų uždegimas:
– epitelio ląstelių nekrozė,
– gleivinės ir pogleivio edema,
– gleivių hipersekrecija.
- Dėl bronchiolių spindžio susiaurėjimo ir bronchiolių užsikimšimo sutrinka plaučių ventiliacija ir perfuzija.
- Vystosi ūminis kvėpavimo nepakankamumas.
Klinika
- Būdingas kelių dienų prodrominis periodas: karščiavimas, sloga, faringitas, otitas, kosulys.
- Temperatūra dažniausiai šiek tiek padidėja, tačiau gali būti normali, retai – aukšta.
- Kosulys, pasunkėjęs alsavimas, dusulys, švokštimas ryškiausi 3–5 ligos parą ir savaime praeina per 3 savaites daugiau nei 90 proc. vaikų.
- Kvėpavimo distreso simptomai atsiranda ligos piko metu: tachipnėja, padidėjęs kvėpavimo raumenų darbas, nosies sparnelių plėtimas, sutrikusi mikrocirkuliacija (perfuzija), hipoksemija (blyškumas, cianozė), tachikardija.
- Plaučių auskaltacijos metu girdimas pailgėjęs iškvėpimas, sausi cypiantys ir/ar krepituojantys karkalai abipus ekspiracijos pabaigoje ir/ar inspiracijos metu.
- Apnėja gali būti pirmasis ar vienintelis ligos simptomas, taip pat bronchiolito komplikacija, ypač labai neišnešiotiems ar mažo gimimo svorio naujagimiams.
- Maitinimo problemos.
- Sutrikusi skysčių ir elektrolitų pusiausvyra.
Komplikacijos
- Komplikacijų rizika yra tik 1–3 proc., tačiau bronchiolitas yra dažniausia vaikų iki vienerių metų hospitalizavimo priežastis.
- Ūminis kvėpavimo nepakankamumas – įtarti, kai atsiranda kvėpavimo raumenų nuovargio simptomų, dažnėja apnėjos epizodai, neužtikrinama normali saturacija kvėpuojant aplinkos oru.
- Vidurinės ausies uždegimas – dažniausia antrinė bakterinė komplikacija.
- Pneumonija – reta antrinė bakterinė komplikacija (1 proc. hospitalizuotų atvejų), tačiau kartais pneumonija kūdikiams gali manifestuoti bronchiolito požymiais.
- Apie 2 proc. kūdikių, jaunesnių nei 2 mėn. amžiaus ir sergančių ūminiu bronchiolitu, nustatoma šlapimo takų infekcija.
Diagnostika
Bronchiolito diagnozė yra klinikinė ir grindžiama anamneze, klinikiniais simptomais, fizikiniu ligonio ištyrimu ir pulsoksimetrija.
Pirmasis švokštimo epizodas, atsiradęs kūdikiui iki 12 ar 24 mėn. amžiaus po 1–3 dienų prodrominio virusinės infekcijos periodo, kai nėra kitų švokštimo priežasčių, dažniausiai įvardijamas kaip bronchiolitas ir nustatomas tada, kai atsiranda:
– pastovus kosulys ir
– tachipnėja ir/ar pagalbinių raumenų darbas ir
– apatinių kvėpavimo takų obstrukcija ir/ar karkalai plaučiuose.
Plačiau apie tai skaitykite žurnale „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2016 Nr. 1
Nuotr. – prof. dr. Rimantas Kėvalas