Tyrimai rodo, kad jogos pratimai gali sumažinti kraujospūdį ir širdies susitraukimų dažnį esant prieširdžių virpėjimui (PV). 2016 m. kovo mėn. Europos kardiovaskulinės slaugos žurnale paskelbti tyrimo duomenys rodo, kad jogos pratimai gerina gyvenimo kokybę pacientų, sergančių paroksizminiu PV. Nustatyta, kad joga taip pat mažina širdies susitraukimų dažnį ir kraujospūdį.
Stokholmo (Švedija) Sophiahemmet universiteto Karolinska instituto slaugytoja dr. Maria Wahlstrom sako, kad daugelis pacientų, sergančių paroksizminiu PV, neturi galimybių gyventi taip, kaip norėtų, – jie nerimauja dėl galimo PV epizodų pasikartojimo, todėl neretai save riboja, vengia koncertų, kelionių. PV priepuolio metu pacientas jaučia krūtinės skausmą, dusulį, galvos svaigimą. Nerimas dėl šių nemalonių jutimų pasikartojimo kelia baimę, įtampą, galvos svaigimą. Dauguma sergančiųjų PV dirba, todėl priversti imti nedarbingumo pažymėjimą, kol gydomi ligoninėje. Daugelis pacientų, sergančių PV, vartoja įvairių vaistų, taigi būtina išsiaiškinti, ar tie vaistai iš tikrųjų padeda.
Prieširdžių virpėjimas yra dažniausia širdies aritmijos forma
Prieširdžių virpėjimas yra dažniausia širdies aritmijos forma, nustatoma 1,5–2 proc. pažangios ekonomikos šalių gyventojų. Kol kas PV neišgydomas, todėl gydant stengiamasi palengvinti simptomus ir apsaugoti pacientą nuo komplikacijų, kaip antai insulto. Esant paroksizminiam PV, aritmijos priepuoliai dažniausiai trunka mažiau nei 48 valandas.
Švedijoje atliktame tyrime dalyvavo 80 pacientų, sergančių paroksizminiu PV. Visiems jiems buvo taikomas standartinis antiaritminis gydymas, prireikus – kardioversija arba kateterinė abliacija. Vienos grupės pacientai papildomai atlikdavo jogos pratimus, o kontrolinės grupės pacientai joga neužsiiminėjo. Ligoninėje vienos valandos jogos užsiėmimai vyko vieną kartą per savaitę 12 savaičių, jiems vadovavo patyręs instruktorius. Jogos pratimų kompleksą sudarė lengvi judesiai, gilus kvėpavimas ir meditacija.
Teigiamas jogos poveikis
Po 12 savaičių paaiškėjo, kad, palyginti su kontrolinės grupės pacientais, jogos pratimus darę asmenys turėjo aukštesnį SF–36 (gyvenimo kokybės klausimynas. – Red. past.) psichikos sveikatos lygmenį, mažesnį širdies susitraukimų dažnį, sistolinį ir diastolinį kraujospūdį. Pasak dr. M. Wahlstrom, tyrimas parodė, kad jogos pratimus darę pacientai pasiekė aukštesnę gyvenimo kokybę, turėjo mažesnį širdies susitraukimų dažnį ir kraujospūdį, lyginant su pacientais, kurie joga neužsiiminėjo. Gilus kvėpavimas padeda subalansuoti parasimpatinę ir simpatinę nervų sistemas, todėl sumažėja širdies susitraukimų variabilumas. Kvėpavimo pratimai ir judesiai palankiai veikia ir kraujo spaudimą.
Per 12 tyrimo savaičių reikšmingai pagerėjo jogos grupės pacientų EQ–5D ir SF–36 psichikos sveikatos būklę atspindintys rodikliai, tačiau nepasikeitė kontrolinės grupės pacientų. Anot dr. M. Wahlstrom, joga gali pagerinti pacientų, sergančių paroksizminiu PV, gyvenimo kokybę, nes suteikia galimybę labiau kontroliuoti ligos simptomus, užuot jautusis visiškam bejėgiui. Jogos pratimus atlikę asmenys teigė, kad šis metodas padeda atitrūkti nuo slegiančių minčių ir bent trumpam pasinerti į savo vidų.
Šiuo metu atliekamas naujas tyrimas, kuriame dalyvauja 140 pacientų, sergančių simptominiu paroksizminiu PV. Atsitiktinės atrankos būdu pacientai suskirstyti į tris grupes: jogos, muzikos relaksacijos ir kontrolinę. Tyrimas padės nustatyti, kas konkrečiai pagerina sergančiųjų PV gyvenimo kokybę – jogos gilaus kvėpavimo ir judesių pratimai ar tik atsipalaidavimas. Manoma, kad jogos pratimai gali teigiamai veikti gyvenimo kokybę ir kaip grupinės terapijos elementas, nes pacientai jaučiasi saugesni ir labiau užtikrinti, būdami tarp tokia pačia liga sergančių žmonių.
Dr. M. Wahlstrom teigimu, daugelis pacientų, sergančių paroksizminiu PV, gyvena įsitempę. Joga, kaip papildomas terapinis metodas, padeda žmogui atsipalaiduoti, mažina nerimą PV priepuolio metu ir stacionarinio gydymo poreikį.
Parengta pagal www.escardio.org, 2016 m. kovo mėn. naujienlaiškį