Prof. dr. Saulius Čaplinskas, Simona Žukauskaitė-Šarapajevienė
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras
Pastaraisiais dešimtmečiais pasaulyje suintensyvėjo arbovirusinių infekcijų, tokių kaip Denge karštligė, Vakarų Nilo karštligė, Čikungunija plitimas. 2015 m. Pietų ir Centrinėje Amerikoje bei Karibuose dideliu mastu išplito Zikos virusinė infekcija.
Zikos virusinė infekcija – tai uodų platinama liga, kurią sukelia Zikos virusas, priklausantis Flaviviridae šeimai, Flavivirus genčiai, Spondweni grupei. Pirmą kartą Zikos virusas buvo išskirtas 1947 m. iš bengališkosios makakos Ugandoje Zikos miške. 1948 m. Zikos virusas buvo išskirtas iš to paties miško uodų (Aedes africanus). 1952 m. Nigerijoje virusas buvo išskirtas iš žmogaus. Yra išskiriamos dvi Zikos viruso linijos: Afrikos ir Azijos. Serologiniais tyrimais Zikos viruso antikūnai buvo nustatyti įvairiose Afrikos, Indijos ir Azijos dalyse iš įvairių gyvūnų rūšių (orangutangų, zebrų, naminių buivolų ir kt.). Iki 2007 m. Afrikoje ir Azijoje buvo užregistruota 14 žmonių Zikos virusinės infekcijos atvejų.
Zikos virusinės infekcijos išplitimas
2007 m. balandžio–liepos mėnesiais Zikos virusinės infekcijos protrūkis buvo užregistruotas Yap saloje, Mikronezijoje. Tai pirmasis Zikos virusinės infekcijos protrūkis, užregistruotas už Afrikos ir Azijos ribų. Protrūkio metu buvo patvirtinti 49 ligos atvejai.
2013 m. ir 2014 m. Zikos viruso protrūkiai buvo nustatyti kai kuriose Ramiojo vandenyno salose. Prancūzijos Polinezija užregistravo protrūkį, kurio metu buvo nustatyti 8750 tikėtinų Zikos virusinės infekcijos atvejų, iš jų 383 patvirtinti. Zikos virusinė infekcija taip pat buvo nustatyta Naujojoje Kaledonijoje, Kuko salose, Velykų saloje, Vanuatu, Saliamono, Fidžio salose.
2015 m. Zikos virusinė infekcija išplito Amerikoje. 2015 m. gegužės 14 d. Brazilijoje buvo patvirtintas vietinis Zikos viruso plitimas. Brazilijos sveikatos apsaugos ministerijos apytikriais skaičiavimais, šalyje 2015 m. galėjo būti 0,4–1,3 mln. asmenų, susirgusių Zikos virusine infekcija. Nuo 2016 m. vasario 18 d. Zikos virusinė infekcija yra įtraukta į privalomai registruojamų ligų sąrašą Brazilijoje. Kolumbija yra antra labiausiai Zikos viruso paveikta šalis. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, iki 2016 m. kovo 7 d. per du mėnesius 39 šalyse buvo užregistruotas vietinis Zikos virusinės infekcijos plitimas.
Europos Sąjungoje iki 2016 m. kovo 7 d. užregistruotas 221 įvežtinis Zikos virusinės infekcijos atvejis 15 šalių. Europoje Zikos virusinė infekcija nustatyta 11 nėščiųjų.
Užsikrėtimo Zikos virusine infekcija būdai
Pagrindiniais viruso platintojais laikomi Aedes uodai, tačiau šiuo metu dar yra tyrinėjami Aedes uodų gebėjimai platinti Zikos virusą. T. Chouin-Carneiro ir bendraautorių atliktas tyrimas parodė gana menką A. aegypti ir A. albopictus uodų gebėjimą platinti Zikos virusą, todėl neatmetama galimybė, kad kiti veiksniai, tokie kaip didelė uodų gausa, žmonių populiacijos imlumas Zikos virusui skatina spartų Zikos viruso plitimą Amerikoje. Neatmetamas ir kitų rūšių uodų vaidmuo platinant ligos sukėlėją.
Išaiškinti ir papildomi viruso plitimo keliai: transplacentinis, per transfuzijas, lytinis kelias per vyro spermą. Apie Zikos viruso nustatymą spermoje yra paskelbta keletas tyrimų. Viename jų skelbiama, kad gyvos Zikos viruso dalelės buvo nustatytos vyro spermoje praėjus daugiau nei 3 savaitėms nuo ligos simptomų pradžios [8], kitu atveju – Zikos viruso RNR nustatytas po 62 d. nuo ligos simptomų pradžios. Kiti užsikrėtimo lytiniu keliu atvejai yra paskelbti ir tyrinėjami Jungtinėse Amerikos Valstijose, Italijoje, Argentinoje, Prancūzijoje, Naujojoje Zelandijoje. Ar vyrai, sergantys besimptome Zikos virusinės ligos forma, gali užkrėsti savo partnerį, šiuo metu nežinoma.
Ligos simptomai
Inkubacinis ligos periodas gali užtrukti nuo 3 iki 12 dienų. Apie 60–80 proc. infekcijos atvejų gali būti besimptomės. Zikos virusinės infekcijos simptomai dažniausiai yra lengvi ir tęsiasi 4–7 dienas. Ligai būdingas makulinis ar papulinis bėrimas, karščiavimas, sąnarių, raumenų, galvos skausmai, nepūlingas konjunktyvitas. Makulopapulinis bėrimas dažnai prasideda veido srityje ir išplinta po visą kūną. Rečiau išsivysto akiduobių skausmai ir virškinamojo trakto sutrikimai. Visi simptomai yra nespecifiniai ir būdingi daugeliui kitų bakterinių ir virusinių infekcijų.
Autoimuninės, neurologinės ligos, kaip antai Guillan-Barre sindromas (GBS), naujagimių mikrocefalijos išsivystymas, yra galimai susiję su Zikos virusine infekcija. Nuo 2015 m. spalio iki 2016 vasario 27 d. Brazilijoje nustatyti 5909 naujagimių mikrocefalijų atvejai 25 valstijose, 641 iš jų yra patvirtinta mikrocefalija, iš kurių 82 išskirtas Zikos virusas. Šiaurės rytiniame Brazilijos regione užregistruotas 81 proc. visų mikrocefalijų atvejų.
Nuo 2015 m. spalio penkios teritorijos paskelbė padidėjusį GBS paplitimą – Brazilija, Surinamas, Venesuela, El Salvadoras ir Kolumbija.
2016 m. vasario 1 d. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė, kad Zikos virusinės infekcijos epidemiologinė situacija kelia grėsmę visuomenės sveikatai tarptautiniu mastu dėl infekcijos nėštumo metu ir mikrocefalijos galimo priežastinio ryšio bei dėl galimos Zikos virusinės infekcijos įtakos kitų neurologinių sutrikimų išsivystymui. 2016 m. kovo 8 d. įvyko antrasis Tarptautinių sveikatos priežiūros taisyklių Ekstremalių situacijų komiteto pasitarimas Zikos virusinės infekcijos klausimais.
Diagnostika
Zikos virusinė infekcija diagnozuojama nustačius viruso RNR klinikiniuose mėginiuose ūmios ligos stadijos metu. Vireminis ligos periodas yra gana trumpas, vidutiniškai 3–5 d. po ligos simptomų atsiradimo pradžios. Praėjus 5 d. po ligos simptomų atsiradimo gali būti atliekami serologiniai tyrimai. Serologinius tyrimus reikėtų vertinti atsargiai dėl galimų kryžminių reakcijų su kitais flavivirusais [1, 3].
Plačiau apie tai skaitykite žurnale „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2016 Nr. 3