Prof. M. Komajda, EKD buvęs Prezidentas
Pitie Salpetriere kardiologijos instituto ligoninė, Pierre ir Marie Curie universitetas, Prancūzija
Širdies remodeliavimasis – tai yra miokardo struktūrinių ir funkcinių pokyčių kompleksas, kurie vystosi po ūminės miokardo pažaidos, tokios kaip miokardo infarktas, arba progresuojant širdies nepakankamumui. Širdies remodeliavimasis yra susijęs su blogesnėmis baigtimis. Padidėjęs širdies susitraukimų dažnis susijęs su progresuojančia širdies dilatacija ir mažėjančia išstūmio frakcija. Širdies susitraukimų dažnio kontrolė vaistais mažina širdies remodeliavimąsi, tačiau pagerėjusios baigtys galimos įvairios: nėra įrodymų, kad digoksinas ar amiodaronas pagerintų baigtis, tačiau jie yra susiję su trumpalaikiu remodeliavimosi sumažėjimu.
Ir atvirkščiai, beta adrenoblokatoriai ir specifinis If inhibitorius, veikiantis sinusiniame mazge, ivabradinas yra susiję su vidutinės trukmės remodeliavimosi ir ilgalaikiu sergamumo bei mirštamumo nuo širdies nepakankamumo sumažėjimu.
Širdies remodeliavimasis gali būti apibūdinamas kaip genetinė, molekulinė, ląstelinė ir tarpląstelinio tarpo pokyčių visuma, sąlygojanti širdies dydžio, formos ir funkcijos pokyčius, kuriuos sukelia širdies pažaida arba padidėjusi apkrova širdžiai. Tai pasireiškia esant įvairioms klinikinėms būklėms, kaip antai: slėgio/tūrio perkrovai, po persirgto miokardo infarkto, miokardito, esant idiopatinei dilatacinei kardiomiopatijai. Širdies remodeliavimasis gali paveikti ne tik abu skilvelius, bet ir prieširdį, ypač užsitęsusio/permanentinio prieširdžių virpėjimo atvejais. Šiame apžvalginiame straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama vertinant ryšį tarp širdies susitraukimų dažnio ir kairiojo skilvelio (KS) remodeliavimosi širdies nepakankamumo metu.
Kairiojo skilvelio remodeliavimasis ir klinikinės baigtys
Įvairūs KS remodeliavimosi modeliai buvo sudaryti remiantis KS masės indekso (KSMI) ir santykinio sienelių storio (SSS) matavimais pacientams, sergantiems širdies nepakankamumu (ŠN) ir / arba esant mažai išstūmio frakcijai po persirgto miokardo infarkto: koncentrinis KS geometrijos persitvarkymas (t. y. normalus KSMI, padidėjęs SSS), ekscentrinė KS hipertrofija (t. y. padidėjęs KSMI, normalus SSS), koncentrinė KS hipertrofija (t. y. padidėjęs KSMI ir SSS) [2]. Lyginant su pacientais, kurių KS geometrija normali, pacientai, kuriems nustatomas bet kuris iš trijų remodeliavimosi tipų, turi didesnę širdinės mirties, miokardo infarkto, ŠN, insulto ar staigiosios mirties riziką. Didžiausią riziką turi pacientai, kuriems nustatyta koncentrinė KS hipertrofija. Taip pat yra nustatytas ryšys tarp KS remodeliavimosi ir vėlyvųjų baigčių pacientams su KS disfunkcija: KS galinis diastolinis ir galinis sistolinis tūriai ar dydžiai, KS išstūmio frakcija yra vėlyvosios mirtingumo rizikos, esant lėtiniam ŠN ar miokardo infarktui anamnezėje, prognozės rodikliai [3-5].
Priešingai, yra nustatytas ryšys tarp ŠN gydymui skiriamų vaistų ar prietaisų (pvz., širdies resinchronizuojamasis gydymas) ir vykstančios kairiojo KS remodeliavimosi bei gydymo efekto, esant ŠN ir sumažėjusiai KS išstūmio frakcijai. Atlikta 30 klinikinių tyrimų, vertinusių mirštamumą, kuriuose buvo naudojami 25 skirtingi vaistai/prietaisai, tirti 69 766 pacientų duomenys (vidutinė stebėjimo trukmė 17 mėnesių) ir 88 KS remodeliavimosi tyrimų (19 921 pacientas, vidutinė stebėjimo trukmė apie 6 mėnesius), kurių metu buvo nustatyta reikšminga koreliacija tarp trumpalaikio vaistų ar prietaisų poveikio ir KS remodeliavimosi (pokyčiai nustatyti vertinant išstūmio frakciją ar širdies matmenis) bei ilgalaikio poveikio mirštamumui [5].
Ši svarbi metaanalizė parodė, kad KS remodeliavimasis yra susijęs su ligos prognoze ir kad atvirkštinis KS remodeliavimosi sumažėjimas susijęs su ilgalaike nauda [6, 7].
Taip pat yra atliktų tyrimų, kuriuose buvo nustatytas ryšys tarp KS remodeliavimosi ir blogesnių baigčių pacientams, sergantiems ŠN su išlikusia išstūmio frakcija (HFpEF). I-PRESERVED (angl. Irbesartan in heart failure with PRESERVEd systolic function) klinikinio tyrimo substudijoje 745 pacientams, sergantiems ŠN su išlikusia išstūmio frakcija, buvo atlikta dvimatė širdies echoskopija, vertinant KS tūrius, masę, kairiojo prieširdžio dydį, sistolinę ir diastolinę funkcijas [8]. Nustatyta, kad padidėjusi KS masė, masės/tūrio santykis, kairiojo prieširdžio dydis yra nepriklausomi rizikos veiksniai, susiję su padidėjusiu mirštamumu ir hospitalizavimu dėl širdies ir kraujagyslių sistemos ligų ar ŠN.
Kairiojo skilvelio remodeliavimasis ir širdies susitraukimų dažnis
Eksperimentiniai tyrimai rodo, kad didelis skilvelių susitraukimų dažnis, gautas stimuliacijos metu, mažina minutinį širdies tūrį (MŠT), didina KS prisipildymo spaudimą, kairiojo ir dešiniojo skilvelių matmenis kartu su ŠN požymiais, kurie atsiranda praėjus 7 dienoms nuo stimuliacijos pradžios [9].
Plačiau apie tai skaitykite žurnale „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2016 Nr. 2