Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) dar pernai ėmėsi ne vienos iniciatyvos tobulinti vaistų kompensavimo tvarką, didinti vaistų kainų nustatymo skaidrumą, gerinti vaistų prieinamumą šalies gyventojams. Apie tai kalbamės su sveikatos apsaugos viceministru Valentinu Gavrilovu.
Gerbiamas viceministre, teisės aktuose atsirado pakeitimų, užtikrinančių didesnį vaistų politikos skaidrumą, didinančių konkurenciją tarp farmacijos kompanijų, vadinasi, mažinančių vaistų kainas, gerinančių vaistų prieinamumą. Papasakokite plačiau apie šiuos pakeitimus.
Nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojus Farmacijos įstatymo pakeitimams, keitėsi ligų, vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įtraukimo į kompensavimo sąrašus tvarka. Įstatymo pakeitimai susiję tik su Kompensavimo komisijos sudėtimi ir jos veikos organizavimu. Nuo 2016 metų sausio 1 dienos į Kompensavimo komisiją įeina ir Finansų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų atstovai. Kas dveji metai numatyta visų komisijos narių rotacija. Daug dėmesio skiriama Kompensavimo komisijos veiklos viešumui. Todėl, įsigaliojus įstatymui, Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje bus skelbiami ne tik komisijos priimti sprendimai, bet ir visas posėdžio protokolas, išskyrus konfidencialią informaciją. Na, o atsakydamas į klausimą apie vaistų prieinamumo gerinimą, noriu pabrėžti, kad pernai buvo priimti net keli sprendimai, užtikrinantys geresnį vaistų prieinamumą. Pirma, buvo nuspręsta kompensuoti 45 naujus vaistinius preparatus, skirtus onkologinių, kardiologinių ligų gydymui, LOPL, diabetinės geltonosios dėmės paburkimams, glaukomai, hiperkineziniams sutrikimams, cukriniam diabetui, lėtiniam virusiniam hepatitui B ir C, mukopolisacharidozei, tuberozinei sklerozei, astmai, echinokokozei, trombocitopeninei purpurai, ŽIV, mielofibrozei bei mielodisplazijos sindromui gydyti. Noriu paminėti ir tai, kad nuo praėjusių metų spalio lėtiniu hepatitu C sergantiems pacientams kompensuojami vaistiniai preparatai ombitasviras/paritapreviras/ritonaviras (Viekirax) ir dasabuviras (Exviera). Šių vaistų gydymo efektyvumas siekia 98–100 proc. Anksčiau pacientai buvo gydomi vaistais, kurių efektyvumas tesiekė 60 proc., be to, seni vaistai turėjo daug sunkių šalutinių poveikių, nepageidaujamų reakcijų, todėl pacientai tokį gydymą sunkiai toleravo. Taip pat buvo priimtas sprendimas kompensuoti naują efektyvų vaistą entekavirą (Baraclude), skirtą lėtiniam virusiniam hepatitui B gydyti. Šis vaistinis preparatas yra ne tik efektyvesnis už kitus kompensuojamuosius vaistinius preparatus, bet ir apsaugo nuo atsparaus hepatito B viruso išplitimo.
Na, o vaistai, mažinantys cholesterolio kiekį kraujyje, statinai – atorvastatinas, fluvastatinas, rozuvastatinas, simvastatinas – buvo pradėti kompensuoti ne tik infarktą ar insultą patyrusiems ligoniams, bet ir prevenciniais tikslais, tai pat diagnozavus naujas būkles: smegenų infarktą, stabilią krūtinės anginą, praeinančiuosius smegenų išemijos priepuolius ir su jais susijusius sindromus, galvos smegenų ir priesmegeninių (precerebrinių) arterijų užsikimšimą ar susiaurėjimą. Į Rezervinį vaistų sąrašą buvo įrašyta 14 vaistinių preparatų – sprendimai dėl šių vaistų kompensavimo bus priimti šių metų pirmą ketvirtį. Dar buvo nuspręsta kompensuoti diagnostines juosteles bei insulino pompų keičiamąsias komplekto dalis cukriniu diabetu sergantiems asmenims iki 24 metų amžiaus. Iki šios tvarkos pakeitimo priemonės buvo kompensuojamos iki 18 metų. Ir dar viena gera žinia ta, kad padidintas ne tik virusinio lėtinio hepatito B, bet ir šių ligų kompensavimo lygmuo: Krono ligos ir opinio kolito – nuo 80 iki 90 proc., nepatikslinto cukrinio diabeto – nuo 80 iki 100 proc.
Kokių priemonių imtasi, kad, kaip neseniai akcentavo ministrė Rimantė Šalaševičiūtė, būtų kraštutinai sumažintos generinių vaistų kainos?
Siekiant kraštutinai sumažinti generinių vaistų kainas, buvo įgyvendinta keletas priemonių: receptų rašymas bendriniu pavadinimu (INN) – galimybė pacientui pasirinkti pigiausią vaistą; nustatyti maksimalūs leidžiami didmeniniai ir mažmeniniai antkainiai kompensuojamiesiems ir nekompensuojamiesiems vaistams, kurių negalima viršyti; gamintojui neleidžiama didinti deklaruotų kainų kompensuojamiems vaistams – deklaruotos vaistų kainos įšaldytos, tik pavieniais atvejais, kai rinkoje nėra alternatyvos, kainą leidžiama padidinti (maždaug 8 vaistams per metus). Taip pat buvo nustatyti vadinamieji laiptai generiniams vaistams (50 proc., 15 proc., 15 proc.) ir vaistų tunelis (40 proc.), mažinantys generinių vaistų kainas ar priemokas už vaistus. Dar viena priemonė – tai vaistų, kurie rinkoje yra daugiau kaip 5 metus, referavimas į INN – tai irgi padeda sumažinti bazines kainas (buvo sutaupyta apie 10 mln. eurų). Taip pat buvo vykdomos derybos su gamintojais dėl viso vaistų paketo – 2014 metais dėl to buvo sutaupyta apie 2 mln. eurų.
Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2016 Nr. 1