Virginija Grigaliūnienė
Sveikatos apsaugos ministerija pastaruoju metu ne kartą išreiškė rūpestį dėl vaistinių veiklos kokybės, pabrėždama, kokia svarbi ir reikalinga yra visaapimanti šio verslo atstovų darbo priežiūra – pradedant vaistų kainų pokyčių tendencijų ir farmacinių paslaugų kokybės vertinimu, o baigiant nuosekliu teisės aktais įtvirtintų naujovių įgyvendinimo užtikrinimu.
Šiame straipsnyje aiškinamės, kokia situacija vaistinėse šiandien fiksuojama: kas vykdo vaistinių veiklos kontrolę, kaip dažnai tikrintojai vaistinėse apsilanko, kokie tokių tikrinimų rezultatai. Ir kokią prasmę turi kontrolė, apie kurią vaistinė informuojama iš anksto…
Pacientams reikia skirti daugiau dėmesio
Praėjusių metų pabaigoje Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) iniciatyva buvo surengtas susitikimas su Lietuvos vaistinių tinklų atstovais, kuriame taip pat dalyvavo sveikatos apsaugos klausimus kuruojanti Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja Aira Mečėjienė, SAM Farmacijos departamento bei Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) prie SAM atstovai.
Susitikimo metu buvo akcentuota, kad vaistinėse šiandien matoma nemažai darbo trūkumų. Pavyzdžiui, ministerijai ar jai pavaldžioms institucijoms gyventojai esą skundžiasi, kad, nuėję į vaistinę nusipirkti tų pačių vaistų, kaskart sumoka skirtingą pinigų sumą, ir dažniausiai – didesnę, nei mokėjo ankstesnįjį kartą. Kita problema – kad klientus aptarnaujantys farmacijos specialistai neinformuoja apie galimybę nusipirkti pigesnį to paties veikimo vaistinį preparatą, nors turėtų pasiūlyti pažvelgti į kompiuterio monitoriaus ekraną ir, įvertinus kainą, pasirinkti priimtiną variantą, tikėtina, – pigiausią vaistą. Dažniausiai vaistinėje apsiribojama pasiteiravimu, kokio pavadinimo vaistus pacientas iki tol vartojęs – tokie ir išduodami.
SAM atstovų turimais duomenimis, vaistinių klientus erzina ir kai kuriose vaistinėse juntamas aktyvus spaudimas – primygtinis raginimas įsigyti dar ir kitų vaistinės prekių – higienos, kosmetikos priemonių, maisto papildų ar kitokių be recepto parduodamų reikmenų. Tuo tarpu tiesioginė farmacinė paslauga – patarimai dėl alternatyvaus gydymosi (pavyzdžiui, augaliniais ar homeopatiniais vaistiniais preparatais), sveikos gyvensenos, profilaktikos, dėl įsigyjamų vaistų galimos sąveikos su kitais vartojamais vaistais ir panašiai, dažniausiai pamirštami. Tai rodo, kad farmacinė paslauga teikiama nekokybiškai.
Gyventojų pranešimai dėl vaistinių veiklos trūkumų verčia nuolat prisiminti farmacinių paslaugų kokybę, taip pat – vaistinių veiklos skaidrumo didinimo būtinybę.
Kontroliniai pirkimai – tik iš anksto informavus
Vienas iš būdų situacijai šioje srityje keistis į gerąją pusę – slapti kontroliniai pirkimai vaistinėse. Tačiau pagal Viešojo administravimo įstatymą vaistinės darbuotojai apie numatytą patikrinimą turi būti informuojami iš anksto. Kokia nauda iš tokio patikrinimo, apie kurį vaistinė sužino iš anksto, neverta nė svarstyti…
Tiesa, pernai Sveikatos apsaugos ministerija parengė projektą, pagal kurį Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos darbuotojai turėtų teisę atlikti aptarnavimo kokybės vaistinėse patikrinimus, prieš tai apie tai neįspėję. Deja, šiam projektui Seime (svarstymas vyko 2015 metų pabaigoje) nebuvo pritarta. Taigi liko galioti sena tvarka: vaistinę prieš numatytą neplaninį patikrinimą (kontrolinį pirkimą) privaloma informuoti.
Vis dėlto ministerija rankų nenuleido – viešai pažadėjo, kad „išbrokuotas“ projektas bus patobulintas ir po 6 mėnesių teikiamas iš naujo (tokią tvarką numato LR Seimo statuto 161 straipsnis, kuriame rašoma, jog „jeigu įstatymo projektas ar pasiūlymas dėl įstatymo leidimo bet kurioje svarstymo stadijoje atmetamas, jis vėl gali būti siūlomas ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo projekto atmetimo dienos“).
Ir nors neabejojama, kad teikiant naująjį projektą teks atlaikyti tam tikrų suinteresuotų asmenų ir grupių pasipriešinimą, ministerijos siekį užtikrinti kuo didesnį vaistinių veiklos skaidrumą, tinkamą klientų informavimą bei teikiamų paslaugų kokybę užsimota įgyvendinti kuo skubiau.
Kaip akcentavo farmacijos politiką formuojantys SAM atstovai, tai pasiekti bus įmanoma tik nuolat bendradarbiaujant su farmacijos sistemos partneriais – kartu gerinant situaciją, ginant pacientų teises, taupant ir pacientų, ir valstybės lėšas, dedant pastangas, kad vaistai būtų vartojami kuo racionaliau.
Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2016 Nr. 3