VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vedėja Kristina Garuolienė skaitė pranešimą konferencijoje „Farmacijos aktualijos“, kuri vyko Vilniuje, apie šalyje vykdomą vaistų vartojimo politiką, kurios tikslas – skatinti kuo racionalesnį vaistų vartojimą. Pranešėja K. Garuolienė išskyrė keturias pagrindines kryptis, kuriomis siekiama vystyti kuo aiškesnę ir objektyvesnę vaistų vartojimo politiką.
Tai – 1) tolygaus vaistų (ypač inovatyvių) prieinamumo pacientams užtikrinimas; 2) racionalus vaistų vartojimas; 3) išlaidų vaistams valdymas ir 4) efektyvi vaistų kokybės kontrolė.
Pranešėja pirmiausia akcentavo, jog vaistinės būtent ir yra ta sritis, ta vieta, kuri vaidina didžiausią vaidmenį skatinant kuo racionaliau vartoti vaistus, kartu – ir tinkamai paskirstyti vaistus bei mažinti pacientų sumokamas priemokas už vaistus.
„Tolygaus inovatyvių vaistų prieinamumo užtikrinimas yra glaudžiai susijęs su visa vaistų kainodara, – pabrėžė K. Garuolienė. – Tik efektyviai mažinant generinių vaistų kainas galima užtikrinti didesnį inovatyvių vaistų prieinamumą. Tai yra pagrindinis tiek Europos Sąjungos šalių narių, tiek kitų pasaulio šalių tikslas vystant vaistų politiką“.
Kalbėdama apie vaistų prieinamumą, pranešėja atkreipė dėmesį į tai, jog Lietuvoje atitinkamos terapinės sritys esti skirtingose situacijose.
„Jei vertiname širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų suvartojimo duomenis ir lyginame juos su kitų šalių analogiškais duomenimis, tai Lietuvoje širdies ir kraujagyslių sistemai skirtų vaistų suvartojama pakankamai, trūkumo nejuntama, tačiau kyla kur kas didesnė – racionalaus vaistų vartojimo – problema. Tuo tarpu kitos terapinės sritys tuo nepasižymi. Na, o vertinant, pavyzdžiui, labai brangių, inovatyvių vaistų, skirtų gydyti onkologinėms ligoms, prieinamumą, tenka konstatuoti, jog kai kurioms tokioms ligoms gydyti vaistų prieinamumo problema išties yra pakankamai didelė“.
Lietuvoje vaistų kompensavimo sistema naudojasi apie 40 proc. gyventojų, kitose Europos Sąjungos šalyse kompensuojamuosius vaistus gauna apie 60 proc. populiacijos.
Daugiausia kompensuojamųjų vaistų išrašoma širdies ir kraujagyslių sistemos ligų gydymui (60 proc. pacientų), tuo tarpu prie kitų terapinių sričių priskiriamiems pacientams kompensuojamųjų vaistų išrašoma mažiau (20 proc. antibiotikų, nervų sistemą veikiančių vaistų).
Pranešėja pateikė duomenis, kiek vaistų Lietuvoje (pinigine išraiška) kompensuojama vienam pacientui ir kokia yra vidutinė paciento priemoka. Taigi vidutiniškai vienam pacientui per metus (vertinamas laikotarpis – 2014 metai) buvo išleisti 176 eurai, o priemoka, kurią reikėjo sumokėti įsigyjant kompensuojamuosius vaistus, siekė 45 eurus.
Anot pranešėjos, yra terapinių sričių, kada paciento priemoka sudarė tik nedidelę kainos dalį, o bendra kompensavimo suma buvo pakankamai ženkli (tarkime, onkologine liga sergančiam pacientui minėtu laikotarpiu vidutiniškai buvo kompensuojama vaistų už 1412 eurų), tuo tarpu infekcinėms ligoms gydyti kompensavimo sumos buvo palyginti nedidelės. Kodėl? Todėl, kad infekcinių ligų gydymas yra vienkartinis, o lėtinėms ligoms gydyti rašomi tęstiniai receptai.
Širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių kompensuojamųjų vaistų priemokos, kaip informavo K. Garuolienė, yra didžiausios, nes valstybė kompensuoja 63 eurus, o pacientas vidutiniškai primoka 44 eurus. Anot pranešėjos, jeigu vaistininkai patartų pacientams rinktis pigesnius vaistus, tokių didelių išlaidų pacientai tikrai nepatirtų. Mat kuo vaistai pigesni, tuo priemokos už juos – mažesnės.
Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2016 Nr. 3