Galvos svaigimu (vertigo) vadinamas labai nemalonus svaigimo, galvos sukimosi, supimo ar lingavimo jausmas. Ligonis jį suvokia, tarsi aplinka suktųsi apie jį arba jis pats judėtų ratu jį supančioje aplinkoje.
Klasifikacija
Pagal patofiziologinį mechanizmą ir pažeidimo lokalizaciją galvos svaigimas skiriamas į periferinį ir centrinį. Klinikinėje praktikoje pasitaikantis galvos svaigimas dažniausiai būna susijęs su vidinės ausies ligomis ar pažeidimais. Centrinį galvos svaigimą sukelia centrinės nervų sistemos pažeidimai ir ligos: insultas, navikai, infekcijos, traumos.
Išskiriamos šios su vidinės ausies patologija susijusios vertigo formos:
- Gerybinis paroksizminis padėties galvos svaigimas. Vidinės ausies pusratiniuose kanaluose esantys kalcio dalelių lipiniai (kanalitai) dirgina ten esančius receptorius ir siunčia signalus į galvos smegenis apie galvos ir kūno padėtį, jos kitimus ir judėjimą, susijusius su gravitacija. Tai kūnui padeda išlaikyti pusiausvyrą. Gerybinio paroksizminio padėties galvos svaigimo priežastys nėra žinomos. Pastebėta, kad jis dažniau prasideda vyresniame amžiuje ir gali būti susijęs su pusiausvyros organo involiucija.
- Menjero liga – tai vidinės ausies patologija, manoma, susijusi su skysčio pertekliniu susikaupimu ir slėgio padidėjimu vidinėje ausyje. Liga pasireiškia vertigo epizodais, kurių metu gali būti ūžimas ausyse ir klausos praradimas.
- Labirintitas (arba vestibulinis neuritas). Dažniausia jo priežastis – infekcinis (pirmiausia virusinis) vidinės ausies ir VIII nervo pažeidimas.
- Rečiau pasitaiko šios padėties galvos svaigimo priežastys:
- galvos ir kaklo traumos;
- galvos smegenų ligos ir pažeidimai (insultas, navikas);
- nepageidaujamas kai kurių vaistų (aminoglikozidų ar kt.) poveikis vidinei ausiai ar VIII nervui;
- migrena.
Klinika
Galvos svaigimo simptomus dažniausiai provokuoja arba paryškina galvos padėties keitimas. Juos pacientai apibūdina kaip svaigimą, supimo, lingavimo, kritimo, bėgimo ratu, pusiausvyros praradimo iliuzinį pojūtį. Kartu gali būti ir kitokių nemalonių jutimų: pykinimas ir šleikštulys, nenormalūs akių judesiai (nistagmas), galvos skausmas, prakaitavimas (vegetacinės reakcijos), ūžimas ausyse, klausos susilpnėjimas ar visiškas praradimas.
Galvos svaigimo simptomai gali trukti nuo kelių minučių iki kelių valandų, kartotis išvien ar su pertraukomis.
Gydymo principai
Daugeliu atvejų galvos svaigimo simptomai praeina savame, nes galvos smegenų adaptaciniai mechanizmai iš dalies ar visiškai amortizuoja vidinės ausies pažeidimus ir disfunkciją. Kartais šių mechanizmų neužtenka, todėl būtina gydymas. Jis turėtų būti kompleksinis:
- Vestibulinė reabilitacija. Tai fizinės terapijos būdas (specialūs pratimai), kuriuo siekiama stiprinti pažeistą vestibulinę sistemą. Reabilitacija rekomenduojama asmenims, kuriems kartojasi galvos svaigimo epizodai. Ji padeda centrinei nervų sistemai adaptuotis prie vestibulinio aparato disfunkcijos ir ją iš dalies pakeisti.
Vaistai. Galvos svaigimo priepuolio metu pacientui skiriama vaistų, kurie mažina pykinimą, slopina kūno sukimosi pojūtį. Jei galvos svaigimas susijęs su infekcija ir uždegimu, skiriama antibiotikų, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, kartais gliukokortikoidų. Jie mažina vidinės ausies paburkimą, edemą ir hiperjautrumą. Menjero ligai gydyti rekomenduojami diuretikai, kurie mažina skysčio slėgį vidinėje ausyje, antihistamininiai vaistai – jie slopina vestibulinį centrinės nervų sistemos atsaką ir kartu vertigo simptomus: pykinimą, šleikštulį, galvos sukimąsi.
Plačiau apie tai skaitykite žurnale „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2016 Nr. 2