Širdies ir kraujagyslių ligų profilaktika

Širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) profilaktika skiriama į pirminę, antrinę ir tretinę. Pirminė profilaktika taikoma sveikiems asmenims. Jos tikslas – apsaugoti nuo susirgimo ŠKL. Antrinė profilaktika skiriama sergantiesiems jau diagnozuota lėtine ŠKL, kad ligonis būtų apsaugotas nuo ligos komplikacijų, sunkių sutrikimų bei neįgalumo. Tretinės profilaktikos jau reikalingi neįgalūs dėl ŠKL asmenys – siekiama užkirsti kelią sunkioms komplikacijoms, kurios keltų nuolatinę grėsmę paciento gyvybei ar turėtų būti nuolatos intensyviai gydomos.

 

Nūdienos sveikatos problemos pasaulyje ir Lietuvoje

Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka dažniausia mirties priežastimi Europoje, JAV ir Australijoje. Lietuvoje ir kitose Rytų Europos šalyse mirštamumas nuo ŠKL pastaraisiais dešimtmečiais tik didėjo. Tik dabar kai kuriose Rytų Europos šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje, Čekijoje, pastebėta mirštamumo nuo pagrindinių ŠKL mažėjimo tendencija. Tyrimų, atliktų JAV ir Europoje, duomenimis, 50–70 proc. sumažėjusį mirštamumą nuo ŠKL galima paaiškinti tuo, kad visuomenėje ženkliai sumažėjo svarbiausių ŠKL rizikos veiksnių, ypač rūkymo, dislipidemijos ir arterinės hipertenzijos atvejų.

Rizikos veiksnių korekcija yra vienas pagrindinių ŠKL gydymo strategijos komponentų. Svarbu mažinti ir sveikų žmonių, ir pacientų, kuriems jau pasireiškė ŠKL simptomų, rizikos veiksnius. Kitas ne mažiau svarbus antrinės profilaktikos komponentas – medikamentinis gydymas. Nustatyta, kad sergantieji ŠKL, vartojantys vieną iš reikiamų pagrindinių vaistų (pvz., acetilsalicilo rūgštį ir kt.), naujų išeminių komplikacijų patiria ketvirtadaliu mažiau, o vartojantieji adekvatų gydymą – iki trijų ketvirtadalių.

 

Pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos tikslai

 

Širdies ir kraujagyslių ligų profilaktika efektyvi: 50 proc. sumažėjusį mirštamumą nuo širdies vainikinių arterijų ligos lemia rizikos veiksnių pokyčiai, o 40 proc. – pagerėjęs medikamentinis gydymas.

 

1 lentelė. Pagrindinės širdies ir kraujagyslių ligų gairių nuostatos

Širdies ir kraujagyslių ligų rizika Išskiriami keturi ŠKL rizikos lygmenys: labai didelė, didelė, vidutinė, maža Rizikos veiksnius reikėtų koreguoti ≥40 metų vyrams ir ≥50 metų moterims ir bet kokio amžiaus pomenopauzinio tarpsnio moterims Psichosocialinių rizikos veiksnių svarba Ribota naujų biologinių žymenų svarba

Gyvenimo būdas Vengti pasyvaus rūkymo Specialių dietų svarba Daugelio elgsenos keitimo nauda

Arterinė hipertenzija Gyvensenos pokyčiai reikalingi visiems sergantiesiems hipertenzija Pagrindinės antihipertenzinių vaistų grupės yra vienodai efektyvios Tikslinis kraujospūdis

Sergantieji cukriniu diabetu Siektinas ŠKL profilaktikos tikslu HbA1C Siektinas kraujospūdis ŠKL rizikai sumažinti, sergant CD, patariama vartoti statinų

Siektinos MTL-Ch koncentracijos:

 

Kuriems asmenims reikalinga ŠKL profilaktika

 

Rizikos veiksnių išaiškinimas, taip pat nustatant lipidų koncentracijas, turėtų būti vykdomas tarp ≥40 metų vyrų ir ≥50 metų moterų ir pomenopauzinio tarpsnio moterų.

Bendrosios rizikos nustatymas, įvertinant daugelį rizikos veiksnių (SCORE lentelėmis), patariamas besimptomiams suaugusiems asmenims, neturintiems ŠKL požymių.

Didelės rizikos pacientus galima išaiškinti, atsižvelgiant į diagnozuotą ŠKL, cukrinį diabetą, vidutinio sunkumo ir sunkią inkstų ligą, labai ženkliai padidėjusius atskirus rizikos veiksnius arba didelę SCORE riziką.

 

2 lentelė. Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupės

Labai didelė rizika

Šiai grupei priskiriami pacientai, kuriems nustatytas bet kuris šių požymių: ŠKL, diagnozuota naudojantis invaziniais arba neinvaziniais tyrimų metodais (koronarografija, branduoliniais tyrimais, krūvio echokardiografija, ultragarsiniu tyrimu nustatyta aterosklerozinė plokštelė kaklo miego arterijoje), sirgta MI, ŪIS, atlikta vainikinių arterijų revaskulizacija (PTVAA, AVAJO), taikytos kitos revaskulizacijos procedūros, sirgta išeminiu insultu, periferinių arterijų liga. Cukrinis diabetas (1 arba 2 tipo) esant vienam arba daugiau rizikos veiksnių ir/arba organų taikinių pažeidimų (pvz., nustatyta mikroalbuminurija). Sunkaus laipsnio inkstų funkcijos nepakankamumas (IFN) (glomerulų filtracijos greitis (GFG)2). Apskaičiuota mirtinos ŠKL išsivystymo per 10 metų rizika, remiantis SCORE lentelėmis, yra ≥10 proc.

 

Didelė rizika

Ženkliai padidėjęs vienas rizikos veiksnys, pavyzdžiui, nustatyta šeiminė dislipidemija, sunki arterinė hipertenzija. Cukrinis diabetas (1 arba 2 tipo) nesant ŠKL rizikos veiksnių arba organų taikinių pažeidimo. Vidutinio laipsnio inkstų funkcijos nepakankamumas (IFN) (glomerulų filtracijos greitis (GFG)2). Apskaičiuota mirtinos ŠKL išsivystymo per 10 metų rizika, remiantis SCORE skaičiuoklėmis, yra ≥5 proc. Vidutinė rizika Šiai grupei priskiriami pacientai, kuriems apskaičiuota mirtinos ŠKL išsivystymo per 10 metų rizika, remiantis SCORE lentelėmis, yra ≥1 proc. ir   Maža rizika Priskiriami pacientai, kuriems apskaičiuota mirtinos ŠKL išsivystymo per 10 metų rizika, remiantis SCORE lentelėmis, yra

 

Acetilsalicilo rūgštis yra svarbiausias ir veiksmingiausias vaistas nuo aterosklerozinės kilmės širdies ligos. Jo svarba antrinei ŠKL komplikacijų profilaktikai taip pat neabejojama. Klinikiniai tyrimai reikšmingai įrodė, jog ASR sumažina miokardo infarkto (MI) ir insulto riziką pacientams, sergantiems išemine širdies liga. Veikiant įvairiems aktyvintojams (kolagenui, ADF, trombocitus aktyvinančiam faktoriui, trombinui), trombocituose didėja tromboksano A₂ (TXA₂) gamyba. Jis dar labiau padidina trombocitų aktyvumą ir sukelia nuolatinę jų agregaciją. ASR trombocituose blokuoja fermentą ciklooksigenazę (COX), nuolatinai sutrikdo TXA₂ sintezę (nes netekusios branduolių ląstelės negali sintetinti naujų COX-1) ir slopina trombocitų agregaciją. ASR veikimo trukmė – apie 10 dienų. Jis blokuoja ir endotelio ląstelėse sintetinamo stipraus vazodilatatoriaus bei endogeninio trombocitų antiagreganto prostaglandino I₂ (PGI₂ – prostaciklino) sintezę.

Plačiau apie tai skaitykite žurnale „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2016 Nr. 5