Kardiolog. rez. Eglė Tamulevičiūtė-Prascienė
LSMU MA Kardiologijos klinika
Arterinė hipertenzija yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių, didinančių pacientų mirtingumą, dažninančių priešlaikines mirtis dėl širdies ir kraujagyslių patologijos bei skatinančių lėtinės inkstų ligos progresavimą. Vertinama, kad daugiau nei pusė širdies ir kraujagyslių ligų bei 75 proc. insultų atvejų yra sukelti padidėjusio arterinio kraujo spaudimo, o pirminė hipertenzija sukelia 6 proc. visų mirčių pasaulyje.
Simpatinės nervų sistemos svarba vystantis širdies ir kraujagyslių patologijai
Eksperimentiniais ir klinikiniais tyrimais įrodyta simpatinės nervų sistemos, jos disfunkcijos įtaka širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) atsiradimui ir progresavimui. Nustatyta, kad užsitęsęs simpatinės sistemos suaktyvėjimas skatina arterinio kraujospūdžio didėjimą (hipertenziją), aterogenezę ir aterotrombozę, sukelia tachikardiją, renino angiotenzino aldosterono sistemos hiperfunkciją, dislipidemiją, širdies ir kraujagyslių hipertrofiją ir kt. [2-4] (1 pav.). Normaliomis sąlygomis simpatinės nervų sistemos sužadinimas paruošia organizmą gynybai. Lėtinis simpatinės nervų sistemos hiperaktyvumas didina kraujospūdį bei sukelia pokyčių visoje širdies ir kraujagyslių sistemoje, taip pat didina atsparumą insulinui (cukrinio diabeto išsivystymo rizika). Įrodyta, kad už simpatinio tonuso padidėjimą atsakinga centrinė nervų sistema, konkrečiai – pailgosios smegenys, kuriose ir reguliuojamas kraujo spaudimas [2-6]. Dabar jau yra surinkta nemažai duomenų, kad simpatinė nervų sistema (SNS) turi svarbiausią reikšmę pirminei hipertenzijai išsivystyti [1-4].
Tyrimais nustatyta, kad simpatinės nervų sistemos aktyvumas padidėja jau pradinėse hipertenzijos stadijose. Simpatinės nervų sistemos stimuliacija didina renino angiotenzino sistemos aktyvumą, skatina renino išsiskyrimą. Grįžtamuoju ryšiu angiotenzinas aktyvina centrinę ir periferinę adrenerginę sistemą, stiprina širdies ir kraujagyslių atsaką į simpatinę stimuliaciją. Kraujyje padaugėjus renino, didėja noradrenalino koncentracija, ryškėja vazokonstrikcija (periferinių arteriolių spazmas), susilaiko natrio jonai ir skysčiai, skatinama audinių proliferacija (hipertrofija), aktyvinama koaguliacinė sistema. Registruojant simpatinės nervų sistemos aktyvumą (matuojant raumens simpatinio nervo aktyvumą) pacientams, turintiems normalų kraujospūdį, didelį normalų kraujospūdį ir sergantiems hipertenzija, paaiškėjo, kad simpatinės nervų sistemos aktyvumas yra padidėjęs jau pradinėse hipertenzijos stadijose ir turi tendenciją didėti hipertenzijai sunkėjant, ypač kai hipertenzija sergantys pacientai turi ir kairiojo skilvelio hipertrofiją [2-6]. Neseniai pradėtas intervencinis sunkiai gydomos arterinės hipertenzijos gydymas (kateterinė inkstinė denervacija) padeda spręsti apie inkstų simpatinės inervacijos svarbą arterinės hipertenzijos patogenezėje [2]. Nepaisant simpatinės nervų sistemos įtakos arterinės hipertenzijos vystymuisi, šių vaistų vartojama per mažai.
Simpatinės nervų sistemos poveikio slopinimas vaistais
Sutrikusios simpatinės nervų sistemos funkcijos reguliavimas yra vienas svarbiausių uždavinių gydant daugelį ŠKL: arterinę hipertenziją (AH), širdies nepakankamumą, išeminę širdies ligą, daugelį aritmijų, apsaugant nuo šių ligų komplikacijų. Labai svarbu sumažinti simpatinį hiperaktyvumą ir pašalinti jo žalingą poveikį širdžiai, kraujagyslėms, inkstams, homeostazei. Klinikinėje praktikoje suaktyvėjusiai simpatinei nervų sistemai slopinti vartojama įvairių farmakologinių klasių vaistų: beta adrenoblokatorių (BAB), centrinio ir periferinio poveikio simpatikolizinių, renino angiotenzino sistemą veikiančių vaistų. Daugelis jų efektyviai sumažina simpatinės sistemos aktyvumą, tačiau ne visi pakankamai saugūs, ypač jei vartojami ilgai [2]. Antai BAB sumažina padidėjusio simpatinio aktyvumo sukeltą vazokonstrikciją, tačiau skatina natrio ir vandens susilaikymą, o tai nepageidaujama esant hipertenzijai. Simpatinį hiperaktyvumą dažniausiai lydi įvairūs metaboliniai sutrikimai, gliukozės, lipidų pusiausvyros sutrikimas, o daugelis BAB šių sutrikimų ne tik nepašalina, bet netgi paryškina. Kai kurių kitų klasių antihipertenziniai vaistai – kalcio kanalų blokatoriai, diuretikai, hidralazinas/apresinas, nitroprusidas – netgi refleksiškai stimuliuoja simpatinį aktyvumą, o tai gali sukelti nepageidaujamų šalutinių reiškinių. AKF inhibitorių poveikis simpatiniam tonusui (per noradrenaliną) yra nedidelis ir kliniškai dažniausiai nereikšmingas.
Plačiau apie tai skaitykite žurnale „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2016 Nr. 5