Spazmas yra iš graikų kalbos kilęs žodis, kuris reiškia skersaruožių arba lygiųjų raumenų nevalingą susitraukimą. Moksliškai tariant – „spazmiškumas yra padidėjęs, nevalingas, nuo greičio priklausomas raumenų tonuso padidėjimas, kuris sukelia priešpriešą judesiui“.
Pastaruoju metu patikslinta spazmiškumo terminija sako, kad „spazmiškumas – tai sensorinės motorinės kontrolės sutrikimas, kylantis dėl viršutinio motorinio neurono pažaidos ir pasireiškiantis praeinančiu ar išliekančiu nevalingu raumenų aktyvumu“.
Maždaug ketvirtadaliui pacientų, patyrusių insultą, vystosi raumenų spazmiškumas. 2004 m. atlikto tyrimo duomenimis, iš 95 persirgusių insultu pacientų po 3 mėnesių 64 (67 proc.) buvo hemiparetiški, 18 (28 proc.) diagnozuotas spazmiškumas. 10 ligonių spazmiškumas rankoje ir kojoje, 7 tik rankoje, 1 tik kojoje; 12 rasta hiperrefleksija (visiems rankoje, 3 ir kojoje); 7 rasti klonusai, 6 rastas raumenų kietumas [3].
Nustatyta, jog, po insulto išsivysčius spazmiškumui, pacientai ženkliai dažniau tampa priklausomi ir funkciškai neįgalūs. Ligoniai, kuriuos vargina spazmiškumas, daug dažniau gyvena slaugos namuose, jiems padidėja kritimų rizika. Jei spazmiškumas vystosi viršutinėje kūno dalyje, pavyzdžiui, krūtinės sienos raumenyne, pacientui sunku atvesti rankas į šalis, nusivilkti drabužius, paveikus alkūnės lenkėjus darosi sunku ištiesti ranką ir apsirengti drabužius, pirštų lenkėjus – sunku valingai ar nevalingai atverti plaštaką (paimti ir paleisti daiktus, rankų higiena). Jei spazmiški blauzdų raumenys, einant sunku ištiesti pirštus, jie kliūva, o pėda sukasi į vidų, vidiniai šlaunų raumenys – kojos susikryžiuoja einant, jas sunku pritraukti, ypač dėl higienos. Labai svarbios sunkiai invalidizuojančios spazmiškumo komplikacijos, tokios kaip:
- kontraktūros;
- pragulos (nuospaudos);
- kaulų/sąnarių deformacijos;
- skausmas;
- raumenų spazmai;
- funkcijos praradimas;
- negalėjimas dalyvauti reabilitacijoje.
Spazmiškumo gydymo tikslai ir priemonės
Spazmiškumui gydyti naudojamos kompleksinės priemonės. Labai svarbi reabilitologo įtaka, reabilitacinėmis priemonėmis siekiama gerinti kūno padėtį, didinti paciento judrumą, mažinti paciento patiriamą skausmą ir svarbiausia – išvengti kontraktūrų. Tam naudojamos įvairios prevencinės priemonės, taikomas nemedikamentinis gydymas (kineziterapija, darbo terapija, hipoterapija, balneoterapija) bei fizioterapija (ultragarsas, elektrinė stimuliacija, grįžtamasis ryšys)). Pacientai skatinami naudotis ortopedinėmis priemonėmis.
Žinoma, gydymui papildomai būtina vartoti ir vaistus. Pirmiausia skiriami geriamieji vaistai, prireikus, jei nepadeda geriamieji preparatai, atliekamos intratekalinės vaistų injekcijos.
Skirtingos vaistų grupės spazmiškumui po insulto gydyti
Lietuvoje yra kelių grupių vaistai, kuriuos galima skirti spazmiškumui gydyti: benzodiazepinai (diazepamas), gama aminosviesto rūgšties (GABA) agonistai (baklofenas), dantrolenas, tizanidinas, tolperizonas. Kai kuriais atvejais gali būti skiriami gabapentinas, lamotriginas, ciproheptadinas, kanabioidai. Tokioje vaistų gausoje labai svarbios kiekvienos molekulės farmakokinetinės ir farmakodinaminės savybės, taip pat galimi nepageidaujami poveikiai.
Benzodiazepinai (pvz., diazepamas, tetrazepamas ir pan.) vartojami kaip anksiolitikai (nerimą malšinantys), raminantys, miegą sukeliantys, traukulius malšinantys ir/ar skeleto raumenis atpalaiduojantys vaistai. Diazepamas yra benzodiazepinas, vaistas veikia smegenų kamieno ir nugaros smegenų lygyje. Benzodiazepinai didina GABA afinitetą GABA-A receptoriams, dėl to padidėja presinapsinis slopinimas ir slopinami monosinapsiniai ir polisinapsiniai refleksai. Dėl to mažėja hiperrefleksija, spazmai, taip pat nerimas. Tačiau benzodiazepinai lengvai sukelia priklausomybę, ypač vartojant juos ilgesnį laiką pastoviomis dozėmis. Vaistai sukelia mieguistumą, gali sąlygoti galvos svaigimą, todėl juos vartojant, ypač vyresnio amžiaus pacientams, padidėja griuvimų rizika.
Kitas spazmiškumo gydymui galimas skirti preparatas – baklofenas. Tikslus vaisto veikimo mechanizmas nėra žinomas, tačiau nustatyta, jog pagrindinis jo poveikis yra CNS slopinimas [4]. Vaistas taip pat yra GABA agonistas, veikia nugaros smegenyse. Baklofenas slopina neurotransmiterių ir P medžiagos prisijungimą prie GABA-B receptorių, taip malšina skausmą, klonusą, lenkėjų spazmą, didina judesių apimtį. Žinomi šio vaisto nepageidaujami poveikiai – hipotenzija, vidurių užkietėjimas, pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas, galvos skausmas [5].
Plačiau apie tai skaitykite „Skausmo medicina“ 2015 Nr. 2 – 2016 Nr. 1