Gastroezofaginis refliuksas pelnytai gali būti vadinamas amžiaus liga. Dėl spartėjančio gyvenimo tempo, pasikeitusių mitybos principų, žalingų įpročių, daugėjančių stresinių situacijų dažnas skundžiasi padidėjusiu rūgštingumu. Antisekrecinių vaistų vartojimas įgauna pagreitį ne tik dėl efektyvaus rūgštingumą mažinančio efekto. Neretai šie vaistai skiriami ir profilaktiškai – siekiant išvengti stresinių opų, tiesioginio kitų vartojamų vaistų žalojančio poveikio skrandžiui.
Protonų siurblio inhibitoriai dabar yra vieni dažniausiai gydytojų išrašomų antisekrecinių vaistų pasaulyje. Kelia nerimą pastebėti ilgo protonų siurblio inhibitorių vartojimo sąlygoti nepageidaujami reiškiniai, padidėjusi širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizika net ir anamnezėje jomis nesirgusiems pacientams. Alternatyva – H2 receptorių blokatoriai, pakankamai efektyviai mažinantys skrandžio sulčių rūgštingumą ir su juo susijusius nemalonius pojūčius ir, remiantis tyrimų rezultatais, nedidinantys didžiųjų ŠKL komplikacijų rizikos.
Gastroezofaginio refliukso liga
Gastroezofaginio refliukso liga (GERL) – tai nuolatinis rūgšties grįžimas į stemplę, rečiau iki burnos (dar kitaip vadinama skrandžio rūgšties refliuksu). Trumpalaikiai, varginančių simptomų nesukeliantys skrandžio rūgšties refliukso pasikartojimai gali būti ir normalus reiškinys, ypač kūdikiams ir vaikams. Tačiau simptomams kartojantis, nustačius stemplės audinių pažeidimus, būdingus nuolatiniam rūgšties poveikiui, diagnozuojama GERL.
Būdingi klinikiniai padidėjusio rūgštingumo simptomai yra deginimo jausmas krūtinėje (kitaip – rėmuo), atpylimas rūgščiu skrandžio turiniu, pykinimas, vėmimas, gali būti juntamas diskomfortas ir/ar skausmas ryjant, galimas epigastriumo srities arba krūtinės skausmas, raugėjimas oru, kartumo jausmas burnoje. GERL gali pasireikšti ir respiraciniais simptomais – nuolatiniu kosuliu, švokštimo jausmu krūtinėje, prikimusiu balsu – ir taip imituoti kvėpavimo takų ligas. Dantų emalio erozijų priežastis taip pat gali būti padidėjęs skrandžio rūgštingumas.
Refliuksavus skrandžio rūgštims į gerklę, atsiranda ir skrandžio rūgščių aspiracijos į plaučius galimybė. Pirminės sveikatos priežiūros gydytojai dažnai susiduria pacientais, kurie skundžiasi netipiškais, ekstraezofaginiais (su stemple nesusijusiais) GERL simptomais. GERL paplitimas visame pasaulyje didėja, ypač ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. Jungtinėse Amerikos Valstijose klinikinius padidėjusio rūgštingumo simptomus yra patyrę 25–40 proc. gyventojų, apie 10 proc. populiacijos nuo jų kenčia kasdien [1]. Lietuvoje GERL taip pat diagnozuota 10 proc. gyventojų, iš jų – 9,5 proc. susirgusiųjų stemplė pažeista erozijų, o 0,4–0,8 proc. turi Baretto stemplę, kitaip dar vadinamą ikivėžinę stemplės būklę. GERL gali sirgti bet kurio amžiaus žmonės, tačiau dažniausiai liga diagnozuojama vyresniems nei 40 metų asmenims. Vyrai ir moterys serga maždaug vienodai dažnai, neženkliai skiriasi vyrams ir moterims nustatomo erozinio ezofagito santykis – atitinkamai 2:1–3:1. Didesnę riziką susirgti GERL turi nėščios moterys (ši būklė pasitaiko apie 50 proc. nėščiųjų).
Nėra nustatytų tikslių GERL priežasčių. Ligai atsirasti įtakos turi gyvenimo būdas (alkoholio vartojimas, rūkymas, nutukimas, netaisyklinga laikysena), vaistų, kaip antai kalcio kanalų blokatorių, teofilino, nitratų, antihistamininių vaistų – vartojimas; nesveika mityba (riebus, keptas maistas, šokoladas, česnakai ir svogūnai, gėrimai su kofeinu, rūgštūs maisto produktai, tokie kaip citrusiniai vaisiai ir pomidorai, aštrus maistas), blogi valgymo įpročiai (persivalgymas, valgymas prieš miegą); kitos medicininės priežastys (stemplės išvaržos, nėštumas, cukrinis diabetas, greitas svorio padidėjimas) [2].
Kad atsirastų nuolatiniam rūgščių poveikiui būdingų stemplės pažeidimo požymių, turi būti pakankamas refliuksuojamos rūgšties kiekis, dažnai pasikartoti, pasižymėti stipresnėmis rūgštinėmis savybėmis, taip pat esant būklėms, kai į stemplę patekusi skrandžio rūgštis iš jos greitai nepasišalina. Rūgšties iš skrandžio refliuksui palankias sąlygas sudaro diafragminės išvaržos, sutrikusi apatinio stemplės sfinkterio veikla, antsvoris.
Plačiau apie tai skaitykite žurnale „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2016 Nr. 5