Prof. dr. Kęstutis Adamonis
LSMU MA Gastroenterologijos klinika
Tulžies refliuksas dažniausiai sukelia tik operuoto skrandžio uždegimą, ypač po atliktos skrandžio rezekcijos – skrandžio ir tuščiosios žarnos jungties pagal Bilroth ll dėl opaligės ar vėžio. Tulžies refliukso sukeltas reakcinis gastritas (gastropatija) taip pat gali atsirasti po tulžies pūslės pašalinimo ar p. vateri biliarinės sfinkterotomijos, t. y. po procedūrų, kurios sąlygoja nuolatinį tulžies patekimą ir buvimą dvylikapirštėje žarnoje su potencialia galimybe patekti į skrandį.
Retai tulžies refliukso sukeltas reakcinis gastritas (gastropatija) gali būti ir neoperuotiems suaugusiesiems ir vaikams, ypač jei yra prievarčio rauko nepakankamumas, dvylikapirštės žarnos peristaltikos sutrikimai.
Tulžis – kepenų gaminamas klampokas, kartus, neutralus ar silpnai šarminės reakcijos žalsvai gelsvas sekretas, kuris kaupiamas tulžies pūslėje. Per parą pasigamina apie litrą tulžies. Joje gausu pigmentų, tulžies rūgščių, cholesterolio, mucino, mineralinių medžiagų ir kt. Tulžį gelsvai nudažo bilirubinas, kuris yra eritrocitų irimo produktas, o biliverdinas – žalsvai. Tulžis labai svarbi virškinime. Jos šarminis sekretas neutralizuoja rūgštų skrandžio turinį ir slopina jo veikimą. Jos rūgštys aktyvina kasos sulčių fermentą lipazę, skatina tripsiną, tirpdo riebalų rūgštis. Tulžies rūgštys suskaido (emulguoja) riebalus į mažas daleles. Be to, tulžies rūgštys skatina žarnų peristaltiką, kovoja su mikrobais, padeda vitaminams A, D, E, K rezorbuotis žarnyne. Valgant maistą, kuriame yra net nedidelis kiekis riebalų, šie signalizuoja tulžies pūslei išleisti tulžį, kuri 2 latakais (tulžies pūslės ir bendru tulžies lataku) patenka į viršutinę plonosios žarnos dalį (dvylikapirštę žarną).
Tulžies refliuksas atsiranda, kai tulžis sugrįžta (refliuksuoja) iš dvylikapirštės žarnos į skrandį ar stemplę. Tulžies refliuksas gali lydėti rūgšties refliuksą, kai skrandžio rūgštys refliuksuoja į stemplę. Tačiau tulžies rūgščių refliuksas ir rūgšties refliuksas yra skirtingos būklės. Tulžies svarba GERL yra prieštaringa. Tulžis dažnai įtariama refliukso priežastimi, kai žmonės nevisiškai reaguoja arba visai nereaguoja į stiprius rūgštį slopinančius vaistus (protonų siurblio inhibitorius, H2 receptorių blokatorius). Kitaip nei rūgšties refliukso, tulžies refliukso paprastai negalima kontroliuoja mitybos ar gyvenimo būdo pokyčiais. Tulžies refliuksą gali būti sunku atskirti nuo rūgšties refliukso. Požymiai ir simptomai yra panašūs, todėl gali atsirasti dvi būklės tuo pačiu metu.
Tulžies refliukso simptomai
Tulžies refliukso simptomai yra nespecifiški ar jų visai nebūna. Kartais pacientai skundžiasi: viršutinės pilvo dalies deginančiu skausmu (kartais stipriu), nereguojančiu į antacidinius vaistus; sustiprėjančiu valgant ir gulimojoje padėtyje, dažnu rėmeniu – deginimo pojūčiu krūtinėje, kartais plintančiu į gerklę, kartu su rūgščiu ar nemaloniu skoniu burnoje; pykinimu; vėmimu žalsvai geltonos spalvos turiniu (tulžimi); kartais, kosuliu ar užkimimu, nepaaiškinamu svorio netekimu.
Endoskopinis tulžies refliukso sukelto reakcinio gastrito vaizdas – skrandžio gleivinės židininio paraudimo dryželiai, gleivinės edema, erozijos ir tulžimi nudažyta skrandžio gleivinė bei plonosios žarnos turinio refliuksas į skrandį. Operuotame skrandyje skrandžio gleivinė šalia anastomozės gali turėti poliploidinę išvaizdą – kraujinga, edemiška ir trapi. Paviršinės erozijos dažniausiai būna šalia bigės.
Plačiau apie tai skaitykite žurnale „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2016 Nr. 4
Nuotr. – K. Adamonis