Gastroenterologija visada buvo pripažįstama kaip labai sparčiai besivystanti medicinos sritis. Pastaraisiais metais galima drąsiai kalbėti apie rimtą proveržį kai kurių lėtinių virškinimo organų ligų gydyme taikant sudėtingus diagnostinius tyrimus bei modernias intervencinės endoskopijos procedūras… Plačiau apie šiuos iššūkius ir sėkmingą jų įgyvendinimą kalbamės su LSMU MA Gastroenterologijos klinikos vadovu, akademiku, prof. habil. dr. Limu Kupčinsku.
Kokios šiandienos gastroenterologijos aktualijos šiandien jums yra prioritetinės? Kokie pasiekimai labiausiai džiugina?
Gastroenterologijos ir hepatologijos klinika yra viena iš dviejų Lietuvos Respublikos universitetinių medicinos centrų, teikiančių tretines medicinos pagalbos paslaugas, sudėtinė dalis, tad mūsų pagrindinė misija – ne tik gydyti ir sekti ligonius (dažniausiai – pačius sunkiausius), sergančius visomis virškinamojo trakto ligomis, bet ir rengti naujus specialistus – gastroenterologus, kelti jų kvalifikaciją ir, be abejonės, diegti mokslines inovacijas… Kitaip tariant – geriausiai mūsų veiklą apibendrina gerai žinomas posakis – „gydymo menas“, kai į vieną bendrą visumą susilieja pedagogika, klinikinis darbas ir mokslas.
Žmogaus organizmo virškinimo sistemos ligos yra labai sudėtingos. Nemažai jų – lėtinės, varginančios pacientus visą gyvenimą. Nemažai uždegiminių žarnyno ligų, tarp jų, pavyzdžiui, ir gastroezofaginio refliukso liga (GERL) neretai gali išsivystyti į piktybines, t. y. onkologines, virškinamojo trakto patologijas. Visos onkologinės virškinimo sistemos – stemplės, skrandžio, storosios žarnos, kasos, kepenų – ligos sukelia didžiausią mirtingumą lyginant su kitomis piktybinėmis patologijomis. Iš esmės visų lėtinių virškinamojo trakto ligų gydymo rezultatai bei galimybės išvengti onkologinių būklių labai priklauso nuo gastroenterologų atliekamos diagnostikos, atitinkamų terapinių metodikų pritaikymo ir ligonių stebėsenos. Taigi mūsų veiklos sritis yra pakankami plati – nuo daugelio lėtinių ligų diagnostikos ir gydymo iki virškinamojo trakto onkologinių ligų profilaktikos.
Gastroenterologijos srityje progresas yra labai ryškus. Džiaugiamės mokslo pasiekimais ir patys dalyvaujame moksliniuose tyrimuose, diegiame į praktiką.
Šiais metais LSMU Gastroenterologijos ir hepatologijos klinikai sukanka 25 metai. Pirmoji mūsų mokslinės veiklos sritis buvo susijusi su H. pylori infekcijos diagnostika ir gydymu. Kodėl? Pirmiausia dėl to, jog net apie 75 proc. Lietuvos gyventojų buvo kontaminuoti šia infekcija, pastaroji sukelia lėtinį gastritą, opaligę, didina skrandžio vėžio riziką. Ieškojome efektyvesnių diagnostikos būdų, bandėme įvairias gydymo schemas. Mūsų rezultatai buvo pripažinti tarptautiniu mastu. Neatsitiktinai, rengiant visas Europos H. pylori diagnostikos ir gydymo rekomendacijas, kurios atnaujinamos kas 4 metus, esu kviečiamas kaip tarptautinis ekspertas. Šioje srityje mūsų klinika neabejotinai pasiekusi didelę pažangą, rezultatai akivaizdžiai pripažinti tarptautiniu mastu. Išsamūs moksliniai tyrinėjimai, rasti atsakymai duoda pagrindą teigti, jog su H. pylori susijusi problema yra išspręsta, tereikia taikyti atitinkamas diagnostikos ir gydymo metodikas. Įrodyta, kad, nustačius H. pylori infekciją ir ją sunaikinus, atsiranda galimybė išvengti ikivėžinių ligų. Pavyzdžiui, laiku išaiškinus, jog opaligę sukėlė H. pylori infekcija ir pritaikius deramą gydymą, šios ligos atvejų Lietuvoje sumažėjo net tris kartus. Laiku nustačius ir sunaikinus H. pylori bakteriją laipsniškai mažėja ir skrandžio vėžio atvejų.
Antroji problema, į kurią atkreipėme dėmesį jau maždaug prieš 15 metų, didėjantis sergančiųjų kitomis uždegiminėmis žarnyno ligomis – opiniu kolitu ir Krono liga skaičius. Neretai sunkiausios šių ligų formos yra invalidizuojančios. Mes bandėme išsiaiškinti šių ligų priežastis Europos mokslinių tyrimų kontekste. Pavyzdžiui, 2002 metais aš buvau vienas iš 11 gastroenterologų – Europos Krono ligos ir opinio kolito organizacijos įkūrėjų. Siekiame išsiaiškinti, kodėl ši civilizacijos liga labiau išplitusi Vakarų šalyse, o Lietuvoje ja serga palyginti mažiau žmonių. Tokia tarptautinė Europos studija, kuri skirta uždegiminių žarnyno ligų – opinio kolito ir Krono ligos – genetikos, mikrobiotos klinikinės eigos skirtumams tarp Rytų ir Vakarų šalių išaiškinti, vykdoma jau apie 7 metus. Būtent mes buvome šio mokslinio projekto iniciatoriai ir vieni iš dalyvių. Šia tema parengėme gausybę straipsnių, kurie buvo publikuoti didelį citavimo indeksą turinčiuose tarptautiniuose moksliniuose žurnaluose.
Taip pat norisi prisiminti, kad šiuolaikiniai gydymo metodai, pavyzdžiui, biologinė terapija, Lietuvoje pirmiausia buvo pradėti taikyti būtent LSMUL KK Gastroenterologijos ir hepatologijos klinikoje. Ši moderni terapija buvo patvirtinta Europoje dar 1998 metais. Nors biologiniai vaistai Lietuvoje nebuvo registruoti, jau po metų pasistengę jų įsigyti pradėjome gydyti pirmuosius ligonius. Dabar biologinė terapija jau yra standartinė, ir tereikia džiaugtis, kad šis gydymas visiems sunkiausiems šalies ligoniams yra prieinamas. Aktyvus darbas ir dalyvavimas šiuose procesuose, darnus kolektyvas sukūrė galimybes dalyvauti ir daugelyje kitų tarptautinių studijų.
Norisi paminėti Tarptautinį uždegiminių žarnyno ligų genetikos konsorciumą, kurio darbe dalyvaujame. Šis konsorciumas telkia žymiausius pasaulio universitetų bei klinikų (Oksforfo, Harvardo, Meyo ir kt.) mokslininkus, su kuriais kartu dirba ir du mūsų klinikos atstovai. Bendrai parengti straipsniai buvo spausdinami aukščiausio įvertinimo, visų pasaulio mokslininkų svajone laikomo žurnalo „Nature“ puslapiuose.
Plačiau apie tai skaitykite žurnale „Gastroenterologija ir hepatologija“ 2016 Nr. 1
Nuotraukoje – profesorius L. Kupčinskas