Įvairiose šalyse atlikti epidemiologiniai tyrimai rodo, kad sergančiųjų virškinimo organų ligomis sparčiai daugėja visame pasaulyje. Kai kur, ypač industriniuose, „įtempto gyvenimo būdo“, kraštuose šios ligos jau pirmauja sergamumo ir ligotumo statistikoje. Kai kuriose Vakarų valstybėse gastroenterologinės ligos pražudo daugiau žmonių nei išeminė širdies liga, ir šios neigiamos tendencijos tampa vis ryškesnės.
Virškinimo sistemos svarba
Svarbiausia biologinė virškinimo sistemos paskirtis – aprūpinti organizmą gyvybinei veiklai reikalinga energija. Be šios, virškinimo organai atlieka daugelį kitų funkcijų: maisto medžiagų perdirbimo, sintezės, imuninę, energinę ir kt. Kiekvienas virškinamojo trakto segmentas turi savitą užduotį: burnos ertmėje maistas mechaniškai smulkinamas, fermentuojami (skaidomi) angliavandeniai (čia veikia fermentai ptelinas, seilių amilazė), skrandyje virškinami baltymai (tripsinas ir kt.). Į dvylikapirštę žarną atsiveria kepenų (tulžies) ir kasos egzokrininių liaukų latakai, todėl šioje virškinamojo trakto dalyje vyksta svarbiausi ir aktyviausi maisto medžiagų skaidymo, pasirengimo rezorbcijai žarnyne procesai.
Iš visų žmogaus kūno organų kasa išsiskiria didžiausia baltymų sintezės galia. Didžiausias digestinės funkcijos krūvis tenka kasai, nes ji vienintelė žmogaus organizme sintetina ir išskiria tris svarbiausius maisto medžiagoms virškinti reikalingus fermentus: amilazę (angliavandeniams skaidyti), tripsiną (baltymams), lipazę (riebalams). Šie trys fermentai esti pankreatino (kasos sulčių) sudėtyje. Dauguma kasos sintetinamų baltymų panaudojami virškinimo fermentų gamybai.
Riebalai (lipidai) – daugiausia energijos turinti maisto medžiaga: 9 kalorijos 1 grame. Tuo tarpu angliavandeniai ir baltymai energiškai skurdesni: apie 4 kalorijos 1 grame. Baltymai ir angliavandeniai pradedami skaidyti jau burnoje ir skrandyje, o trigliceridai – tik plonosiose žarnose. Skrandyje suskaidoma apie 10 proc. suvalgytų riebalų. Įsidėmėtina, kad riebalų skaidymo „instrumentą“ – fermentą lipazę – žmogaus organizme gamina tik kasa. Kasos lipazės negali pakeisti joks kitas virškinimo fermentas, todėl būtent kasos pažeidimai (egzokrininis nepakankamumas) sukelia ryškiausius virškinimo nepakankamumo simptomus, o juos koreguoti yra sunkiausia.
Lipazė – labiausiai „problemiškas“ fermentas, nes pats nestabiliausias: lipazę greičiau nei amilazę ar tripsiną suardo organinės rūgštys (skrandyje), aukštesnė temperatūra, sąlytis su vaistais ir cheminėmis medžiagomis ir pan. Su tuo susiję technologiniai sunkumai gaminant pankreatino preparatus: kad kasos fermentai (pirmiausia lipazė) būtų apsaugoti nuo agresyvių skrandžio sulčių ir išliktų veiklūs dvylikapirštėje žarnoje, t. y. fiziologiniame virškinimo proceso epicentre. Kasos lipazė inaktyvuojama ir nustoja veikti, jei pH sumažėja žemiau 5. Dvylikapirštėje žarnoje, kur skrandžio rūgštys neutralizuojamos, prasideda tikrasis lipidų virškinimas. Rūgščių neutralizacijai labai svarbūs kasos išskiriami bikarbonatai.
Virškinimo sistemos ligos
Virškinimo sutrikimai kliniškai skiriami į:
- Organinius: sergant lėtiniu pankreatitu, cistine fibroze, cukriniu diabetu, esant infekciniam, medikamentiniam ar toksiniam virškinimo organų pažeidimui ir kt.).
- Funkcinius: jų priežastys dažniausiai lieka nežinomos. Funkciniai virškinimo sutrikimai nesutrumpina žmogaus gyvenimo, bet gali pastebimai bloginti gyvenimo kokybę, didina sergamumą, sveikatos priežiūros biudžeto išlaidas. Tyrimų duomenimis, funkcinių virškinimo sutrikimų simptomų turi 20–25 proc. Vakarų šalių gyventojų.
Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2016 Nr. 5