Makšties sausumas, arba atrofinis vaginitas, – tai makšties gleivinės uždegimas, sąlygotas sumažėjusio estrogenų kiekio. Atrofinis vaginitas vystosi senstant, dažniausiai po menopauzės, kada sumažėjus estrogenų atsiranda urogenitalinės sistemos pokyčių. Makšties gleivinės pokyčiai ir atsiradęs makšties sausumas gali pasireikšti ir įvairiais gyvenimo tarpsniais, kuomet sumažėja estrogenų gamyba: po kiaušidžių pašalinimo, po gimdymo, žindymo laikotarpiu, prasidėjus menopauzei.
Jaunos moterys, kurios gydosi nuo endometriozės, vartoja estrogenų koncentraciją mažinančius preparatus, o tai gali sąlygoti makšties sausumą. Taip pat makšties sausumas gali atsirasti esant tam tikriems medžiagų apykaitos sutrikimams (pvz., sergant cukriniu diabetu), vartojant kai kuriuos vaistinius preparatus, taikant spindulinę terapiją, o kartais net patiriant stresą. Moterys, kurioms pasireiškia atrofinis vaginitas, dažniau susiduria su bakterine infekcija ar kandidoze.
Estrogenų produkcijos sumažėjimo įtaka organizmui
Į estrogenų pokyčius jautriausiai reaguoja urogenitalinė sistema. Estrogenų receptoriai esti vulvos srityje, makštyje, šlapimo pūslėje, šlaplėje, dubens dugno raumenyse bei endopilvinėje fascijoje [1, 2]. Šios struktūros jautriai reaguoja į estrogenų svyravimą. Makšties sienoje sumažėja kolageno, elastino bei lygiųjų raumenų. [3] Makšties epitelis tampa plonesnis, sumažėja glikogeno produkcija. Mažėja laktobacilų kiekis, o makšties pH padidėja (tampa šarmingesnė), taip susidaro palankios sąlygos patogeninės mikrofloros kolonizacijai [3]. Esant šarmingesnei terpei makštyje sutrinka mikroorganizmų pusiausvyra, dauginasi anaerobai, kurie gali sukelti bakterinę vaginozę. Estrogenų pusiausvyra itin pakinta premenopauziniu ir postmenopauziniu periodu. Estradiolio koncentracija kraujo serume premenopauziniu laikotarpiu svyruoja nuo 147 iki 1468 pmol/l, o postmenopauziniu laikotarpiu siekia mažesnę koncentraciją nei 73 pmol/l. Toks ryškus estrogenų koncentracijos svyravimas atsispindi makšties fiziologijoje bei sukelia varginančius simptomus.
Makšties sausumo simptomai
Esant makšties išsausėjimui jaučiamas sausumo pojūtis, deginimas, tempimas, skausmas lytinių santykių metu ir po jų. Makšties sausumas labiausiai vargina seksualiai aktyvias moteris [4, 5]. Gydymas sumažina diskomforto pojūtį kasdieniame gyvenime bei lytinių santykių metu. Makštį drėkinti rekomenduojama ne tik dėl nemalonių simptomų, bet ir dėl galinčių atsirasti rimtesnių sveikatos sutrikimų, tokių kaip: makšties sienelės išsausėjimas ir nusileidimas, atrofiniai makšties uždegimai po lytinių santykių, plonėjanti makšties ir vulvos oda. Nors makšties sausumas trikdo ne tik lytinį gyvenimą, bet ir gyvenimo kokybę, dauguma moterų dėl makšties sausumo nesikreipia į gydytoją.
Gydymas hormoniniais preparatais
A. J. Huang ir bendr. [6] dvejus metus tyrė postmenopauzinio tarpsnio 55–75 metų moteris. 15 proc. tyrime dalyvavusių moterų buvo atlikta histerektomija ir pašalintos kiaušidės. Iš 580 moterų, teigusių tyrimo pradžioje vartojusių estrogenų preparatus, 97 moterys (17 proc.) teigė pradėjusios juos vartoti siekiant sumažinti nemalonius makšties simptomus.
Esant makšties sausumui galimas lokalus gydymas estrogenų turinčiais kremais, žvakutėmis. Jei lokalus gydymas yra neefektyvus, kartu vargina kiti sumažėjusios estrogenų koncentracijos sąlygoti simptomai, rekomenduojami geriamieji estrogenų preparatai arba estrogenų pleistrai. Tačiau gydymas hormonais gali turėti ir nepageidaujamų reakcijų, tokių kaip skysčių susilaikymas organizme, pykinimas, galvos skausmas, svorio augimas, padidėjusi rizika susirgti insultu bei kitomis ligomis, sąlygotomis krešulių susidarymo. Gana dažnai pateikiamas faktas, kad pakeičiamoji hormonų terapija didina krūties, kiaušidžių bei gimdos vėžio riziką. Dėl šių nepageidaujamų reakcijų dauguma moterų nevartoja hormoninių vaistų. Nors manoma, jog vartojančios hormoninius preparatus postmenopauzinio tarpsnio moterys su varginančiais simptomais, kaip antai makšties sausumu, nesusiduria, nustatyta, jog net 40 proc. jų išsivysto makšties sausumas [7]. Jungtinėje Karalystėje apklausus 2045 55–85 metų moteris, paaiškėjo, kad dėl patiriamo makšties sausumo net 42 proc. jų teigė neieškojusios galimo gydymo, 36 proc. vartojo nereceptinius preparatus, 10 proc. teigė besijaučiančios nepatogiai bendraudamos su gydytojais šiuo klausimu [8].
Plačiau apie tai skaitykite žurnale „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2016 Nr. 5