Širdies nepakankamumo (ŠN) paplitimo statistika priklauso nuo tyrėjų pasirinkto ŠN apibrėžimo ir vertinimo. Pažangios ekonomikos šalyse ŠN nustatomas 1–2 proc. suaugusių gyventojų. Senstant ŠN rizika didėja, tarp vyresnių nei 70 metų asmenų ŠN paplitimas pasiekia 10 proc. Vienam iš 6 vyresnių nei 65 m. pacientų, besikreipiančių į pirminės sveikatos priežiūros specialistus dėl dusulio fizinio krūvio metu, nustatomas iki tol nediagnozuotas ŠN, dažniausiai su išlikusia išstūmio frakcija (IF).
Nustatyta, kad ŠN atsiradimo iki gyvenimo pabaigos rizika tarp 55 metų vyrų sudaro 33 proc., tarp moterų – 28 proc. Pacientų, sergančių išlikusios IF ŠN, dalis, įvairių tyrimų duomenimis, atsižvelgiant į taikytus vertinimo kriterijus, medicinos įstaigos profilį ir paslaugų lygį, paciento amžių ir lytį, buvusį miokardo infarktą ir duomenų publikacijos metus, svyruoja nuo 22 iki 73 proc.
Naujausi tyrimai, paremti hospitalizuotų pacientų stebėjimais, rodo, kad ŠN dažnumas populiacijoje turi tendenciją mažėti: sumažėjusios IF ŠN (sIFŠN) dažnumas mažėja labiau nei išlikusios IF ŠN (iIFŠN). Manoma, kad šios dvi ŠN formos turi skirtingus epidemiologinius ir etiologinius profilius. Lyginant su sIFŠN, sergantieji iIFŠN yra vyresnio amžiaus, dažniau moterys, dažniau – turi arterinę hipertenziją ir prieširdžių virpėjimą, rečiau – patyrę miokardo infarktą.
Priežastys
Širdies nepakankamumo etiologija esti įvairi. Vyraujanti priežastis gali būti skirtinga įvairiuose pasaulio regionuose. Vieningos ŠN priežasčių klasifikacijos nėra. Daugeliui sergančiųjų ŠN nustatoma įvairių širdies ir ne širdies ligų ir būklių, galinčių sukelti ŠN. Daugelis pacientų, sergančių išemine širdies liga ir ŠN, yra patyrę miokardo infarktą arba revaskulizaciją. Normali vainikinių arterijų angiograma nepaneigia esančio miokardo rando (randą galima aptikti atlikus, pavyzdžiui, širdies magnetinio rezonanso tomografiją) ar vainikinės mikrocirkuliacijos sutrikimo.
Per pastaruosius 30 metų ŠN gydymo galimybės ir sergančiųjų ŠN išgyvenamumo rodikliai labai pagerėjo, sumažėjo hospitalizavimo dėl ŠN atvejų, tačiau galutinės klinikinės baigtys išlieka nepatenkinamos. Naujausi Europoje atlikti tyrimai (ESC-HF pilotinis tyrimas) parodė, kad mirčių per 12 mėnesių dažnumas hospitalizuotų ir stabilių ambulatoriškai gydytų ŠN sergančių pacientų grupėse buvo atitinkamai 17 ir 7 proc., o hospitalizavimo dažnumas per tą patį laiką – atitinkamai 44 ir 32 proc. Šio tyrimo duomenimis, dažniausios sergančiųjų ŠN mirties priežastys stacionare ir ambulatoriškai buvo dėl širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL): pirmiausia, staigioji mirtis ir mirtis nuo pasunkėjusio ŠN.
Sergančiųjų sIFŠN mirčių nuo visų priežasčių dažnumas apskritai yra didesnis lyginant su sergančiaisiais iIFŠN. Sergantieji ŠN, ypač iIFŠN, vis dažniau hospitalizuojami dėl ne ŠKL priežasčių.
Klinika
Širdies nepakankamumo simptomai dažniausiai nespecifiniai, jie gali būti panašūs į kitų ligų. Skysčių retencijos sukeliami simptomai dažniausiai greitai pašalinami arba sumažėja paskyrus ligoniui diuretikų. Tokie požymiai, kaip padidėjęs jungo venų spaudimas ar apikalinio (širdies viršūnės) tvinksnio poslinkis, gali būti labiau būdingi ŠN požymiai, bet juos sunkiau aptikti ir atkurti. ŠN simptomus sunkiau nustatyti ir įvertinti: nutukusiems, vyresnio amžiaus ir lėtinėmis plaučių ligomis sergantiems asmenims. Jaunesnio amžiaus žmonių ŠN etiologija, klinikiniais požymiais ir baigtimis dažnai skiriasi nuo vyresnio amžiaus žmonių ŠN.
Diagnostika
Plazmos natriurezinių peptidų testas
Natriurezinių peptidų (NP) koncentracijos plazmoje nustatymas gali būti informatyvus ŠN pradinės diagnostikos testas, ypač neskubiais atvejais, kai nėra galimybių atlikti echokardiografijos. NP testas naudingas pradinei ŠN diagnostikai, padeda atrinkti pacientus, reikalingus tolesnio išsamaus tyrimo, taip pat tuos, kuriems nereikalinga echokardiografija, nes nėra kliniškai reikšmingo ŠN. Jei NP koncentracija plazmoje normali, ŠN mažai tikėtinas.
Plačiau apie tai skaitykite žurnale „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2016 Nr. 7