Naujoji šalies valdžia prakalbo apie grandiozinius pokyčius, iš kurių vienas – valstybinių vaistinių tinklo steigimas. Esą dėl to atsiras galimybė sumažinti vaistinių preparatų kainas, kurios Lietuvoje ligoniams, kaip žinia, yra kuo toliau, tuo sunkiau „įkandamos“. Ar tai realu? Kokia šiuo klausimu yra būsimojo sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, opozicijai atstovaujančio Seimo nario Eugenijaus Gentvilo ir šalyje veikiančių vaistinių tinklų vadovų nuomonė?
Aurelijus Veryga, būsimasis sveikatos apsaugos ministras
Taip, iš tiesų svarstoma galimybė įsteigti valstybinių vaistinių tinklą. Tiesa, noriu atkreipti dėmesį, kad tai nėra visiškai naujas, iki šiol neegzistavęs dalykas – veikia Universiteto vaistinės, ligoninių vaistinės. Tik kyla klausimas – kokia apimtimi ir kaip šį sumanymą būtų galima realizuoti.
Pagrindinis valstybinių vaistinių tinklo steigimo tikslas ir svarbiausias argumentas – sumažinti vaistinių preparatų kainas, kas neabejotinai būtų naudinga tiek žmonėms, tiek valstybei. Tai įmanoma pasiekti įvertinus kelias dedamąsias – tiek valstybės derybas su didmenininkais, tiek galimybę pirkti vaistus tiesiai iš gamintojų ir pan. Apie visas tokias galimybes dabar kaip tik ir yra svarstoma.
Noriu pabrėžti, kad valstybinių vaistinių tinklo steigimo tikslas – ne kažką iš ko nors atimti, bet sukurti alternatyvą, padidinti konkurenciją šioje srityje.
Eugenijus Gentvilas, Seimo narys
Kaip jau visi girdėjome, vienas iš „valstiečių“ pažadų – vaistų kainos. Jas, valstiečių įsivaizdavimu, sumažintų naujai sukurtas valstybinis vaistinių tinklas. Gal kai kas nežino, bet Vilniuje daug metų veikia toks vaistinių tinklas, priklausantis Sveikatos apsaugos ministerijai, – tai „Universiteto vaistinės“ filialai. Po vieną tokią vaistinę yra ir Vilniaus senamiestyje, greta Prezidentūros, ir sostinės Gedimino prospekte. Spėkite, kur – privačioje ar valstybinėje – populiariųjų vaistų kainos mažesnės? Liberaliai palyginome. Viename privataus vaistinių tinklo filiale sostinės centre populiarių vaistų nuo peršalimo, virškinimą skatinančių ir vaistų nuo skausmo rinkinys be jokių nuolaidų kainuoja 11,49 euro. Tuo tarpu valstybinėje „Universiteto vaistinėje“ toks pats prekių krepšelis atsieina 11,56 euro! Septyniais centais, bet vis dėlto brangiau. Kaip matome, stebuklų nėra.
Kokia tada dar galėtų būti valstybinių vaistinių nauda? Kad jose dirbs ne gabūs vadybininkai ir pardavėjai, o į Seimą nepatekę ar darbo ministerijose negavę „valstietiško“ požiūrio atstovai? Daug abejonių, ar metų pabaigoje mokesčių mokėtojų pinigais netektų dengti naujojo vaistinių tinklo nuostolių…
Kitaip tariant, „privalumų“ sąrašas auga. Taip, vaistai Lietuvoje nėra pigūs. Tačiau jų kainas galima mažinti tik didinant konkurenciją. Galima pasisemti patirties ir iš mūsų kaimynų. Toje pačioje konservatyviojoje Lenkijoje populiariausių nereceptinių vaistų galima įsigyti prekybos centruose. Lietuvoje ne kartą siūlyta įteisinti prekybą nereceptiniais vaistais degalinėse, tačiau visas šias iniciatyvas sužlugdė valdžios nepasitikėjimas žmogumi. Jeigu žmonėms jau leidžiame patiems pasirinkti medikamentus vaistinių savitarnoje, ko vertas argumentas, kad degalinėse ar parduotuvėse jie prisipirks nereikalingų vaistų? Mano nuomone, valstybinis „biznis“ ir grįžimas į sovietmetį nei kam palengvins gyvenimą, nei ką automatiškai atpigins. Liberalai kovos už tai, kad valdžia nekeltų kojos ten, kur jai nereikia.
Aušra Budrikienė, UAB „Nemuno vaistinės“, valdančios vaistinių tinklą „Camelia“, generalinė direktorė
Tiksliai nežinant, kokiais būdais šią idėją ketinama realizuoti, vienareikšmiškai įvertinti šiuos planus yra sunku. Jei valstybiniam vaistinių tinklui būtų taikomi tokie patys reikalavimai, kaip ir privataus kapitalo vaistinėms, nematome didesnių problemų dėl naujo konkurento atsiradimo. Gyventojų apklausų duomenimis, esame mažiausias vaistų kainas siūlanti ir labiausiai klientų rekomenduojama vaistinė. Jausdami ilgalaikį gyventojų pasitikėjimą, ramiai žiūrime į galimą naują rinkos dalyvį.
Kita vertus, jei valstybiniam vaistinių tinklui būtų kuriamos išskirtinės sąlygos, tokiu atveju prašytume teisiniais būdais užtikrinti lygiavertę konkurenciją.
Vis dėlto kyla didelių abejonių, kad valstybinių vaistinių tinklo atsiradimas padėtų atpiginti vaistus. Dažnai neįvertinama, kad Lietuvoje vaistams taikomas gerokai didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM) nei kitose šalyse, todėl dažnai dėl to jaučiamas kainų skirtumas. Vaistų kainos jau dabar yra reguliuojamos valstybės – fiksuojami maksimalūs antkainiai, nustatomos aukščiausios kainų ribos. Siekdami užtikrinti gyventojams mažiausias vaistų kainas, daugeliu atvejų taikome mažesnius nei leistina antkainius bei toliau ieškome galimybių jas mažinti.
Rasa Marcinkevičienė, „BENU vaistinės“ tinklo vadovė Lietuvoje
„BENU vaistinės“ įsipareigojimas – veikti pagal valstybės įstatymus. Tad jei pokyčiai farmacijos srityje vyks, turėsime prie jų taikytis.
Šiandien mūsų užduotis yra pasirūpinti, kad gyventojai vaistus ir kitas vaistinėje parduodamas prekes galėtų įsigyti už palankiausią įmanomą kainą, kad reikiamų medikamentų netrūktų, o vienodas galimybes rinktis turėtų ne tik didžiųjų šalies miestų, bet ir mažesnių miestelių gyventojai.
Matome, kad pirkėjai darosi reiklesni, todėl dirbti efektyviau ir ieškoti galimybių suteikti dar geresnes paslaugas pirmiausia skatina patys gyventojai ir didėjanti konkurencija rinkoje.
Tai skatina mus nuolat planuoti papildomas investicijas į personalo kompetencijos auginimą, aptarnavimo kokybės gerinimą ir pirmiausia ieškoti būdų mažinti vaistų kainas, planuoti kuo palankesnes gyventojams akcijas. Tam ir skiriame visą dėmesį nepriklausomai nuo valdžios sprendimų.
Džiugu, kad sveikatos apsauga šiemet visų partijų programose buvo išskirta kaip viena iš prioritetinių sričių. Tai teikia vilčių, kad valstybės dėmesys ir investicijos augs tiek ligonių gydymui, vaistų sergantiesiems kompensavimui, tiek profilaktikai – tam, kad gydymo įstaigose ir ypač ligoninėse gyventojams tektų lankytis kuo mažiau.
xxx
„Eurovaistinės“ tinklo vadovai, kol tokie politikų sumanymai esą yra tik „idėjų lygmenyje“, jų vertinti nesiėmė.
„Mes dirbame savo darbą ir politinių idėjų, pasvarstymų nekomentuosime. Kol tai idėjos lygmuo, nesiimame vertinti“, – tokį lakonišką atsakymą „Farmacijos ir laiko“ žurnalui pateikė „Eurovaistinės“ tinklo atstovė Laura Bielskė.
V. Grigaliūnienė
Nuotraukoje – būsimasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga