Žaizdos yra skiriamos į ūmias ir lėtines. Ūmios žaizdos yra sukeltos išorinių veiksnių poveikio (chirurginės žaizdos, įkandimas, nudegimas, įpjovimas, įbrėžimas, plėštinė ir šautinė žaizda). Lėtines žaizdas sukelia endogeniniai veiksniai (periferinių arterijų liga, venų ligos, metabolinės ligos (dažniausiai cukrinis diabetas)).
Vyresnis amžius, nutukimas, rūkymas, nevisavertė mityba, imunosupresinė būklė didina lėtinių žaizdų atsiradimo riziką ir blogina jų gijimą. Pragulos, kurios išsivysto dėl ilgalaikio spaudimo dažniausiai sėdmenų, kryžkaulio ir kulnų srityse, taip pat yra priskiriamos lėtinių žaizdų grupei [2]. Visos lėtinės žaizdos pasižymi ilgu ir sunkiu gijimu. Pažeidus odos vientisumą, sukuriama drėgna, šilta ir maistinga aplinka, kuri yra palanki daugintis mikroorganizmams. Jų kiekis ir įvairovė priklauso nuo žaizdos rūšies, gylio, lokalizacijos, audinių perfuzijos, imuninio atsako [2]. Dažniausiai žaizdos kolonizacija būna polimikrobinė. Infekcija blogina žaizdos gijimą.
Žinoma, kad sidabras pasižymi plačiu antimikrobiniu poveikiu, todėl yra naudojamas gydant lėtines žaizdas ir nudegimus, nors klinikiniai tyrimai neatsakė į klausimą, ar ši medžiaga tiesiogiai skatina žaizdos gijimą, ar tik apsaugo žaizdą nuo infekcijos [3]. Hialurono rūgštis yra svarbus tarpląstelinės matricos komponentas, kuris yra vienas pagrindinių žaizdos gijimo procese, kadangi reguliuoja adheziją, augimą ir ląstelių migraciją [3]. Jos poveikis yra ištirtas daugelyje eksperimentinių ir klinikinių tyrimų. Šio straipsnio tikslas – apžvelgti hialurono rūgšties tvarsčių bei kremo ir kombinuoto hialurono rūgšties ir sidabro miltelių purškalo veiksmingumą gydant lėtines žaizdas.
Hialurono rūgšties efektyvumas gydant žaizdas
Hialurono rūgštis yra natūralus polimeras, esantis odoje [4]. Ji yra viena pagrindinių tarpląstelinės matricos komponentų ir dalyvauja žaizdos gijimo procese. Šis efektas yra įrodytas klinikiniais tyrimais. Hialurono rūgšties koncentracija padidėja žaizdai gyjant [5]. Fibroblastai, endotelio ląstelės ir makrofagai yra vieni svarbiausių audinių atsikūrimo procese [5]. Hialurono rūgštis, kaip ir jos irimo produktai, esantys žaizdoje, gali aktyvuoti visas ląsteles, dalyvaujančias žaizdos gijime. Manoma, kad hialurono rūgštis veikia per CD44, RHAMM ir toll-like receptorius [5].
Hialurono rūgštis yra plačiai naudojama įvairiose medicinos srityse – ortopedijoje, plastinėje chirurgijoje. Ši medžiaga nėra antigeniška, todėl gali būti gaminama įvairiomis farmacinėmis formomis: geliai, kremai, pleistrai, purškalai, injekciniai preparatai [4].
2006 m. atliktame tyrime buvo vertinti 43 pacientai, patyrę ūmias žaizdas (po traumos, chirurginės operacijos, nudegimo, odos abrazijos) [6]. Šiems pacientams gydymui buvo skirtas hialurono rūgšties kremas arba tvarstis. Rezultatai parodė, kad po šešių vaisto aplikacijų žaizdos paviršiaus plotas sumažėjo nuo 556 mm2 iki 169 mm2 [6]. Visiškai žaizdos sugijo 56 proc. pacientų po šešių vaisto aplikacijų. 91 proc. pacientų žaizdoje fibrino nenustatyta arba buvo minimaliai. Eksudato žaizdoje nebuvo arba buvo labai nedaug 84 proc. pacientų. Abi hialurono rūgšties formos buvo gerai toleruojamas ir įvertintos slaugytojų bei pacientų [6].
Tyrimas, atliktas Bulgarijoje, parodė, kad vietinis hialurono rūgšties preparatas, vartojamas žaizdos po cezario pjūvio operacijos priežiūrai, reikšmingai sumažina edemą, infiltraciją ir eksudaciją [7].
Tyrimai atskleidė, kad hialurono rūgštis yra efektyvi gydant pragulas ir cukrinio diabeto sukeltas opas [8]. Hialurono rūgštis retai sukelia nepageidaujamas reakcijas [8]. Klinikiniame tyrime pacientams, turintiems pragulas, buvo skirtas gydymas hialurono rūgštimi tris savaites [8]. Rezultatai parodė, kad šis preparatas buvo gerai arba labai gerai toleruojamas, efektyviai sumažino žaizdos paviršiaus plotą ir fibrozinio audinio kiekį [8]. Vartojant kombinuotą sidabro ir hialurono rūgšties preparatą, 67 proc. pacientų po 10 dienų pragula sumažėjo arba visiškai sugijo, o po 20 ir 35 dienų toks efektas stebėtas atitinkamai 76 proc. ir 87 proc. pacientų [8].
Sidabro efektyvumas gydant žaizdas
Sidabras yra plataus veikimo vienas dažniausiai vartojamų antimikrobinių preparatų odos pažeidimams, ypač žaizdoms ir nudegimams, gydyti [9]. Sidabras vietiniam vartojimui gali būti įvairių farmacinių formų: tirpalas, kremas, tvarsčiai, putos. Laboratoriniai tyrimai atskleidė, kad produktai, savo sudėtyje turintys sidabro, pasižymi stipriu ir plačiu antimikrobiniu poveikiu: veikia tiek gramteigiamas, tiek gramneigiamas bakterijas ir net antibiotikams atsparius mikroorganizmus [9]. Moksliniai tyrimai rodo, kad joninė sidabro forma sąveikauja su bakterijos metabolizmo procesais ir kaupiasi ląstelės viduje [9]. Sidabro jonai jungiasi su neigiamo krūvio dalelėmis, esančiomis nukleorūgštyse ir baltymuose, dėl to vyksta baltymų denatūracija ir struktūriniai ląstelės sienelės ir/ar membranos pakitimai [9]. Tyrimais nustatyta, kad sidabras pasižymi toksiniu poveikiu žinduolių ląstelėms, ypač keratinocitams ir fibroblastams [9]. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad toksinis poveikis priklauso nuo sidabro koncentracijos [9], todėl taisyklingai vartojami šiuolaikiniai sidabro preparatai retai sukelia toksinį poveikį, kadangi juose sidabras yra tinkamos koncentracijos.
Laboratoriniai tyrimai su gyvūnais parodė, kad sidabro preparatai skatina odos regeneraciją; jiems veikiant didėja fibroblastų skaičius, yra stimuliuojama keratinocitų proliferacija ir migracija, mažėja neutrofilų ir makrofagų infiltracija žaizdoje [9]. Klinikiniuose tyrimuose nustatyta, kad sidabras veiksmingas gydant venines opas, pragulas, nudegimus ir traumines žaizdas [9]. Šie tyrimai parodė, kad sidabro tvarsčiai skatina žaizdos gijimą, mažina skausmą ir yra lengvai keičiami.
Plačiau apie tai skaitykite žurnale „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2016 Nr. 7