Doc. dr. Aurelija Krasauskienė
LSMU MA Endokrinologijos klinika
Kasmet spalio dvidešimtąją minima Tarptautinė osteoporozės diena. Ji būna skirta tam tikrai su šia liga susijusiai problemai Šiemet jos šūkis buvo – „Mylėk savo kaulus, apsaugok savo ateitį“. Osteoporozė – paplitusi kaulų liga, tačiau, neturėdama klinikinių simptomų, diagnozuojama dažniausiai jau pasireiškus komplikacijoms – kaulų lūžiams, atsiradusiems minimalios traumos metu arba savaime [1]. Žinia senstančiai visuomenei gana liūdna – viena iš trijų moterų ir vienas iš penkių vyrų po penkiasdešimties patirs bent po vieną osteoporozinį lūžį.
Osteoporozinis lūžis pasaulyje įvyksta kas tris minutes. Po šlaunikaulio kaklelio lūžimo 33 proc. pacientų reikalinga nuolatinė slauga, 24 proc. jų miršta Dėl osteoporozinių lūžių vyresnės nei 45 metų moterys ligoninėse ilgiau praleidžia laiko nei gydomos dėl krūties vėžio, miokardo infarkto ir cukrinio diabeto kartu paėmus. Šiai ligai būdingas sumažėjęs kaulų mineralų tankis ( KMT) bei kaulų mikroarchitektūros pokyčiai [1], kurie lemia mažesnį kaulų atsparumą traumoms bei padidėjusią lūžių riziką.
Kaulo metabolizmas
Kaulų masė – vienintelis kaulo stiprumo elementas, kurį galime pamatuoti specialia technika, dvigubos rentgeno absorbciometrijos būdu (DXA) ir kuris, kaip kaulų lūžių rizikos veiksnys ir osreoporozės diagnostikos kriterijus, naudojamas klinikinėje praktikoje Tačiau tai – ne vienintelis veiksnys, padedantis prognozuoti kaulų lūžių riziką. Kaulinio audinio struktūrą silpnina tam tikri veiksniai, todėl kaulas gali lūžti dar nesant osteoporozės. Matuojant KMT, matuojamas kaulo hidroksiapatito druskos – pagrindinio kaulo mineralinio junginio iš kalcio, fosforo ir vandenilio jonų kiekis, išreiškiamas gramais kvadratiniame kaulo plote.
Labai aktyviai kaulas yra formuojamas bei kartu kaupiamas KMT jaunystėje ir jau beveik baigiamas apie 27–32 gyvenimo metus. Vėliau pasiekiamas pastovus KMT kiekis, kuris 80 proc. genetiškai determinuotas ir, jei neveikia nepalankūs kauliniam audiniui veiksniai – ligos, gyvenimo būdas, vartojami vaistai, mityba, – išsilaiko iki menopauzės moterims ir maždaug iki 70 metų vyrams.
Maksimali kaulų masė priklauso nuo genetinių veiksnių, mitybos, kurioje turi būti pakankamas kiekis baltymų, vitamino D, A, K2, taigi ir riebalų šiems vitaminams įsisavinti, endokrininių liaukų veiklos, ypač svarbus savalaikis lytinis brendimas, fizinio aktyvumo, nes tik judėjimas skatina kaulų apykaitą ir bendros sveikatos augimo metu [2]. Kauliniame audinyje nuolat vyksta remodeliavimosi (atsinaujinimo) procesas, susidedantis iš statymo (formavimo) ir irimo procesų, tarp kurių daugeliu atveju yra pusiausvyra. Dėl to per dešimt metų pasikeičia visas mūsų skeletas: pašalinamas senas, pakitusios mikroarchitektūros, mikrolūžius turintis kaulinis audinys. Suirusio kaulo vietą pakeičia naujas, tam kaului būdingos formos ir struktūros audinys [1].
Jaunystėje remodeliuojantis kauliniam audiniui dar vyrauja formavimosi procesas, vėliau nusistovi pusiausvyra, o senstant kaulai ima irti. Osteoporozės esmė – kaulas ỹra greičiau, nei jam priklauso pagal asmens amžių, ir KMT mažėja nuo saikiai jaunystėje sukaupto KMT. Taigi kaulų sveikata nemažai priklauso nuo jaunystėje buvusio KMT, kada galima jį padidinti, brandžiame amžiuje – kai turime išlaikyti, o vyresniame amžiuje, blogėjant kalcio įsisavinimui ar mažėjant jo suvartojimui su maistu, – apsaugoti kaulus nuo per didelio kalcio paėmimo iš jų, siekiant užtikrinti pastovų kalcio kiekį kraujyje.
Kalcio ir vitamino K svarba
Skelete yra 99 proc. viso kūno kalcio atsargų [1]. Jau seniai žinoma, kad kaulinio audinio stiprumui būtinas pakankamas kalcio ir jį padedančio įsisavinti vitamino D kiekis. Todėl kalcio ir vitamino D deriniai pateikiami kaip maisto papildai kaulams stiprinti. Daugėjant patirties ir klinikinių tyrimų metaanalizių dėl šių papildų vartojimo keičiasi požiūris į kalcio vartojimo saugumą, ryškėja didesnių, nei reikalingų kaulinei sveikatai, vitamino D dozių reikalingumas ir nauda sveikatai.
Kalcis neatsiejamas nuo kaulinio audinio ir kraujagyslių kalcifikacijos, kuri turi įtakos išsivystyti širdies ir kraujagyslių ligoms bei insultui. Už kaulinio audinio kalcifikaciją atsakingas kaulinio audinio ląstelėje osteocite gaminamas specialus baltymas – osteokalcinas, kurio veikimas žinomas nuo 1980 metų.
Plačiau apie tai skaitykite žurnale „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2016 Nr. 9
Nuotr. – doc. dr. A. Krasauskienė