Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 17,5 mln. žmonių kasmet pasaulyje miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) [1]. Skirstant šalis pagal ŠKL mirštamumo riziką, Lietuva patenka į didelės rizikos grupę [2]. Siekiant sumažinti šių ligų paplitimą, yra kuriamos prevencinės programos. 2016 m. išleistos Europos ŠKL prevencijos klinikinėje praktikoje rekomendacijos [2]. Jose pateikiama informacija apie pagrindinius šių ligų rizikos veiksnius ir sergamumo jomis mažinimo būdus, taip pat aprašomos antiagregantų skyrimo rekomendacijos.
Rekomendacijose siūloma įvertinti ŠKL riziką. Vertinti šią riziką rekomenduojama tiems, kurie turi didesnę tikimybę sirgti ŠKL (pvz., yra ankstyvos ŠKL giminėje) [2]. Jei nėra ŠKL rizikos veiksnių, moterims, jaunesnėms nei 50 m., ir vyrams, jaunesniems nei 40 m., nerekomenduojama vertinti ŠKL rizikos. Kai kurie autoriai siūlo riziką vertinti žmonėms, dirbantiems vairuotojais ar pilotais, moterims prieš skiriant geriamąsias kontraceptines tabletes [2]. Rizikos vertinimas turi būti atliekamas kas tam tikrą laiko tarpą, pvz., 5 metus. Rizikai vertinti yra rekomenduojama naudoti SCORE lentelę, pagal kurią yra įvertinama mirštamumo nuo ŠKL rizika per 10 m. [2].
Šiame straipsnyje yra apžvelgiamas ŠKL rizikos įvertinimas ir antiagregantų skyrimo rekomendacijos pagal Europos ŠKL prevencijos klinikinėje praktikoje gaires.
ŠKL rizikos įvertinimas
ŠKL riziką vertinti rekomenduojama suaugusiems, vyresniems nei 40 m. žmonėms, nebent jie iš karto patenka į didelės arba labai didelės rizikos grupę, jei jiems yra nustatyta ŠKL, cukrinis diabetas, inkstų liga ar yra reikšmingai padidėjęs vienas iš rizikos veiksnių (I klasės rekomendacija, įrodymų lygmuo C) [2].
SCORE balas įvertina riziką mirti nuo ŠKL per 10 m. Ši vertinimo lentelė yra skirta sveikiems žmonėms, kuriems dar nėra nustatyta ŠKL ir kurie nepriklauso labai didelės ar didelės rizikos grupėms dėl kitų veiksnių ar lėtinės inkstų ligos. SCORE balas apima amžių, lytį, rūkymą, kraujo spaudimą ir bendrą cholesterolio koncentraciją [2]. Jei asmuo priklauso mažos ar vidutinės rizikos grupei, jam siūloma keisti gyvenimo būdą. Didelės rizikos asmenims rekomenduojama keisti gyvenimo būdą ir svarstyti dėl vaistų skyrimo. Labai didelės rizikos grupės asmenims dažniausiai yra reikalinga ne tik gyvenimo būdo korekcija, bet ir medikamentinis gydymas. Rizikos grupės yra apibendrintos 1 lentelėje.
1 lentelė. Rizikos grupės [2]
|
Labai didelė rizika |
Asmenys, kuriems būdingas bent vienas punktas:
|
|
Didelė rizika |
Reikšmingai padidėjęs bent vienas rizikos veiksnys (cholesterolio kiekis >8 mmol/l arba kraujo spaudimas ≥180/110 mm Hg). Cukrinis diabetas (išskyrus jaunus asmenis, sergančius 1 tipo cukriniu diabetu ir neturinčius didelių rizikos veiksnių). Vidutinio sunkumo lėtinė inkstų liga (GFG 30–59 ml/min/1.73 m2). SCORE ≥5 proc. ir |
|
Vidutinė rizika |
SCORE ≥1 proc. ir < 5 proc. Dauguma vidutinio amžiaus asmenų priklauso šiai kategorijai |
|
Maža rizika |
SCORE |
GFG – glomerulų filtracijos greitis.
Gydymas antitromboziniais vaistais
Europos ŠKL prevencijos klinikinėje praktikoje rekomendacijose aprašomas antitrombozinių vaistų vaidmuo mažinant ŠKL riziką. Apžvelgus 6 klinikinius tyrimus, kuriuose 95 tūkst. asmenų, nesergančių ŠKL, buvo skiriamas ilgalaikis profilaktinis gydymas acetilsalicilo rūgštimi (ASR) arba placebu, paaiškėjo, kad sunkių kraujagyslinių komplikacijų rizika per metus sumažėjo nuo 0,57 proc. iki 0,51 proc. [2]. Sunkių virškinamojo trakto ir ekstrakranijinių kraujavimų dažnis per metus padidėjo 0,03 proc. Mirštamumas nuo kraujagyslių ligų reikšmingai nesiskyrė tarp ASR ir placebą gavusių tiriamųjų grupių [2]. Japonijoje atliktas tyrimas, kuriame 60–85 m. pacientams, sergantiems hipertenzija, dislipidemija arba cukriniu diabetu, buvo skiriamas ASR ar placebas [2]. Po 5 m. mirštamumas nuo ŠKL tarp grupių nesiskyrė, tačiau aspirinu gydytiems pacientams dažniau kilo ekstrakranijiiai kraujavimai. Sveikiems asmenims antitrombozinis gydymas ŠKL profilaktikai nėra rekomenduojamas [2].
Ūmios išeminio insulto fazės metu ASR sumažina naujų kraujagyslinių komplikacijų riziką per 2–4 sav. [2]. Ilgalaikei profilaktikai po miokardo infarkto, insulto ar periferinių arterijos ligos ASR yra vienas labiausiai ištirtų vaistų. 16-os klinikinių tyrimų duomenimis, kuriuose dalyvavo 17 tūkst. asmenų, ASR vartojusiems pacientams kraujagyslinių komplikacijų dažnis buvo 6,7 proc. per metus, o placebą gavusiems – 8,2 proc. [2]. Tarp tiriamųjų, gydytų ASR, insulto rizika buvo 2,08 proc., vainikinių kraujagyslių ligų – 4,3 proc., o placebo grupėje – insulto rizika – 2,59 proc., vainikinių kraujagyslių ligų – 5,3 proc. Skirtumas tarp grupių buvo reikšmingas [2]. ASR buvo susijęs su 10 proc. mažesniu mirštamumu. Nors ASR gydytiems pacientams dažniau pasireiškė kraujavimas, jo terapinis efektyvumas viršijo šį nepageidaujamą reiškinį [2].
Plačiau apie tai skaitykite žurnale „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2016 Nr. 7