Renata Petraškienė 1, Jūratė Macijauskienė 2
1 LSMUL MA Odos ir venerinių ligų klinika, LSMU MA Slaugos fakultetas, Slaugos katedra, 2 LSMU MA Geriatrijos klinika
Sergančių žvyneline pacientų psichoemocinė būsena vertinta HAD klausimynu, kuriame yra 14 teiginių, kuriuos galima suskirstyti į dvi grupes (po 7 teiginius kiekvienoje). Viena grupė skirta nerimo lygiui nustatyti. Tai teiginiai apie baimę, paniką, įtampą, gebėjimą atsipalaiduoti. Antra teiginių grupė sudaro depresijos skalę ir parodo, kaip pasikeičia tiriamojo pomėgiai, požiūriai, nuotaika ir įpročiai. Kiekvienam teiginiui pateikiami keturi atsakymų variantai. Kiekvienas atsakymas vėliau įvertinamas balu nuo 0 iki 3. Į lietuvių kalbą HAD skalė išversta 1991 m. ir yra plačiai naudojama. Depresija tarp sergančiųjų žvyneline nustatoma iki 58 proc. atvejų. Nustatyta, jog depresijos ir nerimo rizika susijusi su intensyviu pažeistos odos niežėjimu sergant žvyneline ir kitomis lėtinėmis odos uždegimo ligomis. Gupta ir bendr. teigia, kad 9,7 proc. žvyneline sergančių pacientų mąsto apie mirtį, 5,5 proc. – turi minčių apie savižudybę. Psichologinė įtampa skatina nenorą reguliariai gydytis.
Klinikinė nerimo ir depresijos skalė (angl. Hospital Anxiety and depression Scale, HAD) – tai skalė, kurioje pacientas turi nurodyti savo psichoemocinę savijautą per praėjusią savaitę. HAD skalę sudaro 14 teiginių, iš jų po septynis teiginius skirta nerimo ir depresijos simptomams įvertinti. Nerimo ir depresijos simptomai nustatyti, kai HAD poskalių balų suma buvo daugiau nei 8 balai. Atsižvelgiant į epidemiologinių duomenų trūkumą Lietuvoje, mūsų atliktas tyrimas, kurio tikslas įvertinti žvyneline sergančių pacientų psichoemocinę būseną.
Tyrimo metodika
Į tyrimą buvo įtraukti 18 metų ir vyresni vyrai bei moterys, sergantys žvyneline, kurie kreipėsi konsultacijos į LSMUL Kauno klinikų gydytoją dermatovenerologą.
Depresijos ir nerimo būsena įvertinta pagal HAD (angl. Hospital Anxiety and Depression) skalę. Nerimo ir depresijos vertinimas: nėra (0–7 balai), lengva (8–10 balų), vidutinio sunkumo (11–14), sunkūs nerimo ar depresijos simptomai (³15 balų).
Depresijos ir nerimo ryšiui su socialiniais-demografiniais veiksniais įvertinti taip pat taikyta logistinė regresinė analizė. Nerimo ir depresijos skalių reikšmės suskirstytos į 2 grupes: HAD-N (HAD-D) ≥8 ir HAD-N (HAD-D)
HAD klausimyno Cronbach alfa koeficientas buvo 0,890, atskirai Nerimo srities Cronbach alfa koeficientas buvo 0,779, Depresijos – 0,868.
Rezultatai
Tyrime dalyvavo 385 žvyneline sergantys pacientai, iš jų – beveik 52 proc. vyrų ir 48 proc. moterų. Pacientų amžius svyravo nuo 18 iki 85 metų. Daugiausia (26,2 proc.) apklaustųjų buvo jaunesni nei 35 metų amžiaus, beveik po lygiai 45–54 metų (23,1 proc.), 55–64 metų (21,3 proc.) amžiaus grupėse. Daugiau nei pusė (76,1 proc.) įtrauktų į tyrimą pacientų tyrimo metu buvo gydomi stacionare ir 23,9 proc. – ambulatorijoje.
Sirgimo žvyneline trukmė svyravo nuo 0 iki 63 metų. Sergantieji žvyneline pagal ligos trukmę buvo suskirstyti į grupes kas 10 metų. Beveik pusė (45,2 proc.) tiriamųjų žvyneline sirgo iki 10 metų, 21,5 proc. – iki 20 metų, 16,8 proc. – iki 30 metų, 16,5 proc. – daugiau kaip 30 metų.
Daugiau nei trečdalis pacientų (35,7 proc.) apklausos metu nurodė, kad jiems nustatytas psoriazinis artritas (PA).
Apklausos duomenimis, daugiau nei pusė (54,1 proc.) sergančiųjų žvyneline teigė turį nagų pažeidimų. Daugiau nei pusė (62,6 proc.) ligonių nepatyrė nerimo simptomų, lengvą nerimą jautė 15,6 proc., vidutinio stiprumo ir stiprų nerimą – atitinkamai 16,9 proc. ir 4,9 proc. sergančiųjų žvyneline. Lengva depresija nustatyta 16,9 proc. sergančiųjų žvyneline, vidutinio sunkumo ir sunki – atitinkamai 5,2 proc. ir 1,3 proc. Nerimo ir depresijos simptomai moterims pasireiškė dažniau nei vyrams.
Plačiau apie tai skaitykite žurnale „Lietuvos gydytojo žurnalas. Dermatologijos aktualijos“ 2016